Konspiracijos teorija filme „Vienas namuose“: gerbėjai mano, kad senis Marley yra Jėzus Kristus

Filmas „Vienas namuose“, pasakojantis apie tai, kaip Kevinas Makalisteris prieš Kalėdas stoja į kovą su vadinamaisiais „šlapiais banditais“, daugelio žiūrovų akyse yra kur kas daugiau nei lengva šeimyninė komedija. 

Kai kurių gerbėjų nuomone, tai – krikščioniška parabolė, kupina alegorijų apie Jėzaus apsireiškimą, atpirkimą ir paklydusio sūnaus sugrįžimą.

Kadangi Kūčios ir Kalėdos jau čia pat, daugelis vėl ruošiasi žiūrėti mėgstamus šventinius filmus – nuo „Kieto riešutėlio“ iki „Vienas namuose“. Tačiau dalis Chriso Columbuso režisuoto kultinio filmo gerbėjų įsitikinę, kad Jėzus šiame filme pasirodo nepastebimai – senolio Marley, Kevino Makalisterio kaimyno, pavidalu. 

Leidinys Fokus surinko svarbiausius šios vadinamosios „kalėdinės konspiracijos teorijos“ argumentus.

1990 m. pasirodžiusį filmą parašė ir prodiusavo Johnas Hughesas, idėją sukūręs iš asmeninės baimės netyčia palikti savo vaikus namuose vienus. 

Režisierius Chrisas Columbusas šią idėją pavertė pasakojimu apie Kevino išbandymus, kai jis per šeimos atostogas netyčia lieka vienas ir yra priverstas ginti namus nuo įsilaužėlių.

Teoriją, kad filmas turi gilią religinę potekstę, išpopuliarino režisierius Zane’as O’Gwinas. Jis iškėlė hipotezę, jog senolis Marley, kurį suvaidino aktorius Robertsas Blossomas, simbolizuoja Jėzų Kristų. Apie tai jis pasakojo podkaste kartu su kino kūrėju Jacku Mergistu.

Pasak O’Gwino, pirmą kartą senį Marley žiūrovai pamato barstantį druską ant šaligatvio. Filme sklando gandas, esą jis yra pavojingas nusikaltėlis, tačiau teorijos šalininkai atkreipia dėmesį į Biblijos citatą iš Mato evangelijos: „Jūs esate žemės druska.“ 

Tai esą simbolizuoja tarnystę žmonėms, kaip tai darė Kristus.

Vėliau Marley pasirodo svarbiausiais Kevino vidinio virsmo momentais. 

Berniukas jį tris kartus atstumia – kaip apaštalas Petras tris kartus išsigynė Kristaus. 

Parduotuvės scenoje senolio delnas yra sužeistas, o tai interpretuojama kaip stigmatų – Kristaus kančios žymių – simbolis.

Ypatingą reikšmę teorijos šalininkai teikia bažnyčios scenai. Choras gieda „O, šventoji naktis“, o senis Marley stovi, tarsi nebūtų garbinantis, bet pats būtų garbinimo objektas. 

Būtent čia jis pirmą kartą ištaria žodžius „Linksmų Kalėdų“, o pokalbis su juo padeda Kevinui suprasti, kad kaimynas yra geras žmogus.

Filmo pabaigoje Kevinas patenka į užlietą rūsį, iškyla iš vandens tarsi po krikšto ir atsiduria pavojuje, iš kurio jį išgelbsti senis Marley – tiesiogine prasme tapdamas Gelbėtoju. 

Galiausiai Marley susitaiko su savo sūnumi, o tai laikoma aiškia nuoroda į paklydusio sūnaus parabolę.

Šią interpretaciją palaiko ir kiti kūrėjai bei dvasininkai. Pastorius Joshas Howertonas yra atkreipęs dėmesį, kad ankstyvojoje scenarijaus versijoje buvo dar aiškesnė religinė scena bažnyčioje. 

Denverio katalikų bendruomenė taip pat teigia, jog filmas paliečia gilesnes temas – baimės virtimą pasitikėjimu, vienatvės pavertimą bendryste ir atleidimą.

Nors „Vienas namuose“ atvirai neskelbia savo teologijos, daugelis mano, kad filmas persmelktas krikščioniškos pasaulėžiūros. Tačiau visų pirma tai – Kalėdų klasika, primenanti apie šeimos svarbą, atleidimą ir meilę, kuri sugrąžina namo.

focus.ua

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder