Gustavas
Tai skandinavų (švedų) kilmės vyriškas vardas (Gustav), dažniausiai kildinamas iš senovės skandinavų kalbos ir reiškia „gotų rėmėjas“ arba „gotų parama“ (göt ir staf).
Tai populiarus vardas, istoriškai dažnas Švedijos karališkojoje šeimoje.
Henrika
Tai moteriška vardo Henrikas forma. Vardas kilęs iš senovės germanų kalbos, sudarytas iš žodžių heim („namai“) ir ric („valdovas, šeimininkas“).
Reikšmė: „namų valdovė“ arba „šeimininkė“.
Mėgys
Retas lietuviškas vardas, siejamas su žodžiu „mėgti“ („mylėti, patikti“).
Reikšmė: „mylintis“, „malonus“, „tas, kuris mėgsta“.
Mėgiotas
Retas lietuviškas vardas, susijęs su šaknimi mėg- („mėgti, mylėti“).
Reikšmė: „mylimas“, „mėgstamas žmogus“.
Norvainas, Norvainė
Lietuvių dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų nor- („norėti“) ir vain- („vaina“ – „kaltė, priežastis“).
Reikšmė: „norintis priežasties“.
Kita versija sako, kad tai lietuviški vardai, kilę iš latvių kalbos. Jie siejami su žodžiu nords („šiaurė“) ir reiškia „šiaurietis“ arba „kilęs iš šiaurės“.
Norvilas, Norvilė
Tai sudurtiniai senovės baltų vardai, sudaryti iš šaknų nor- („norėti“) ir vil- („viltis, tikėjimas“).
Bendra reikšmė: tas, kuris turi norų ir vilčių, siekiantis savo tikslų, vilties turintis žmogus.
Vaidotas, Vaidota (-ė)
Tai lietuvių kilmės vardai, vediniai iš baltiškų šaknų, reiškiančių „rodytis, vaidentis“ (susijęs su žodžiais „vaidentis, vaizdas, vaiduoklis“).
Vaidotas buvo kunigaikščio Kęstučio sūnus, žuvęs Kauno pilies gynime.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą