„Kremliaus burtininkas“ Rygoje: prodiuseriai bylinėsis su „Le Monde“, o politologai įžvelgia paramą agresoriui

Konfliktas su „Le Monde“

Latvijos prodiuserinė kompanija „Forma Pro Films“ pateikė ikiteisminį ieškinį prancūzų laikraščiui „Le Monde“. 

Konflikto priežastis – žurnalistės Anos Koriaginės straipsnis, kuriame analizuojami filmo kūrimo užkulisiai ir bendrasavininkio Gilado Regevo galimi ryšiai su Rusija.

Prodiuserių pozicija: Kompanijos atstovė Svetlana Punte teigia, kad straipsnis kenkia reputacijai, tačiau detalesnių komentarų vengia dėl prasidėjusio teisinio proceso.

Investicijos: Kompanija pabrėžia, kad per metus Latvijoje įgyvendino 7 projektus ir investavo apie 15 mln. eurų, taip prisidėdama prie šalies kino pramonės.

Propaganda ar menas?

Nors filmas jau pasirodė Rygos ekranuose, ekspertai ir politologai kelia rimtus klausimus dėl jo turinio:

Mitinio Putino kūrimas: Nacionalinio kino centro vadovė Dita Rietuma teigia, kad filmas „humanizuoja ir mitologizuoja carą“ (taip filme vadinamas Putinas), paversdamas jį paslaptingu ir įdomiu personažu, o tai tiesiogiai palanku Rusijos naratyvams.

Moralinė riba: Politologas Andis Kudors kritikuoja Vakarų naivumą ir teigia, kad Putino režimą reikia rodyti be jokių pagražinimų – per jo nusikaltimų prizmę.

Saugumo klausimas: Nacionalinė elektroninių žiniasklaidos priemonių taryba (NEPLP) filmo herojaus replikose įžvelgia ne tik aktyvią Rusijos propagandą, bet ir raginimus remti karinius veiksmus prieš Ukrainą.

Aktorių dilema

Filme nusifilmavo ir žinomi Latvijos aktoriai, tokie kaip Andris Keišsas bei buvęs krepšininkas Kasparas Kambala. 

Nors politologas Kudorsas linkęs juos pateisinti (aktoriai gali nežinoti galutinio montažo rezultato), kino kritikai pabrėžia asmeninę atsakomybę: karo metu bet koks bendradarbiavimas su Rusija susijusiais projektais turi būti vertinamas itin atsargiai.

Rezultatas – tuščios salės

Nepaisant milžiniško 23 mln. eurų biudžeto ir garsių pavardžių, pirmoji filmo rodymo savaitė Latvijoje buvo nesėkminga. 

Kino kritikai juostą vadina „vidutinišku, šablonišku televizijos serialo lygio kūriniu“, o žiūrovai į seansus beveik neina – salės lieka tuščios.

Šaltinis: LTV / programa „Kultūršoks“