Kūrė kalėdinių vainikų eglę – pretendavo į rekordą

Sužinos po savaitės kitos

Bibliotekoje susirinkusiųjų laukė 120 vainikų pagrindų, pušų, eglių šakų ir kiti puošybos elementai. Rekordo siekti panoro pora šimtų rajono gyventojų.

„Iš pradžių planavome sukviesti apie 100 žmonių, tačiau, paskelbus registraciją, vos per dvi valandas sulaukėme 200 norinčiųjų.

Sprendėme, ką daryti, ir nutarėme priimti 120. Daugiau neturėjome galimybės, – tikino idėjos autorė bibliotekininkė viešinimui Brigita Barkauskaitė, pasidžiaugusi dalyvių gausa.

– Būna, kad organizuojant renginius kai kurie dalyviai neatvyksta, tačiau šįkart, kad neatvyks, informavo vos 3 proc.“ Siekti rekordo įkvėpė ankščiau bibliotekos erdvėse organizuotos kalėdinių vainikų dirbtuvės.

„Visada sulaukdavome daug visuomenės dėmesio, negalėdavome priimti visų norinčiųjų. Norėjome užauginti šią tradiciją, nes advento laikotarpis – džiaugsmo ir laukimo metas“, – sakė idėjos autorė.

Lietuvoje tokio rekordo buvo siekiama pirmąkart. Iš pradžių svarstyti ir kiti variantai, tačiau, pasitarus su „Rekordų akademijos“ specialistais, organizatoriai nutarė kartu su bendruomene kurti didžiausią kalėdinių vainikų kompoziciją.

Kompoziciją iš viso sudarė 125 vainikai, kai kuriuos žmonės patys pasidarė iš eglių ar pušų šakų, tuo pačiu buvo sukurtas ir didelis advento vainikas. Jis papuoš Kretingos katalikų bažnyčios erdves.

Rezultatai viršijo organizatorių lūkesčius. Iš atskirtų komponentų sudėliotos eglės-vainiko pagrindas siekė 10 m ir 40 cm, atstumas nuo pagrindo iki smaigalio – 22 m 66 cm.

„Daugiau negu tikėjomės“, – išgirdusi rezultatus pasidžiaugė bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Erika Kazlauskienė.

Ar žmonių sukurta eglės kompozicija iš kalėdinių vainikų pasiekė Lietuvos rekordą, kol kas neaišku.

Dar reikia sulaukti „Rekordų akademijos“ išvadų. „Tikimės, kad pasiekėme rekordą, dabar nuotraukas, vaizdo įrašą ir stebėtojų vertinimus siųsime „Rekordų akademijai“, – kalbėjo B. Barkauskaitė, įvardijusi, kad įvertinimą žinos po 1–2 savaičių.

Kokį advento vainiką gaminti, susirinkusieji sprendė patys. Vieni puošė kukliau, be jokių blizgučių, kaip ir turėtų atrodyti advento vainikas.

„Jis yra kuklesnis, naudojamos tik natūralios medžiagos jam pagaminti – pušų, eglių šakos, džiovinti riešutai, apelsinai, cinamono lazdelės.

Svarbiausia, kad visų elementų, dedamų ant vainiko, būtų lyginis skaičius“, – kaip gaminti vainikus, susirinkusiesiems paaiškino ir pademonstravo floristė dekoratorė Simona Makūnaitė.

Kiti vainikams nepagailėjo blizgučių, ryškių kaspinų, kalėdinių žaisliukų. „Kalėdiniai vainikai yra puošnesni. Jiems gaminti galima naudoti įvairius blizgius elementus.

Tokį vainiką galima kabinti ir ant durų, naudoti kaip namų puošmeną“, – sakė S. Makūnaitė.

Kai kurie dalyviai į renginį, skirtą rekordui pasiekti, atėjo jau su savo vainiko dizaino idėja, todėl turėjo ir tam reikiamų priemonių.

„Jau penkerius metus vedu kalėdinio vainiko gaminimo edukacijas, tačiau tokiai didelei žmonių grupei dar neteko. Išties sulaukiau daug klausimų, žmonės prašė patarimų.

Stengiausi padėti, kiek galėjau, – kalbėjo floristė, pasidžiaugusi, kad galėjo prisidėti siekiant šio rekordo. – Nesu girdėjusi nieko panašaus.“

Pasigaminti vainiką atėjusios kretingiškės Jolanta Tirevičiūtė ir Eglė Liebutė džiaugėsi tokia galimybe, tačiau „į traukinį“ suspėjo paskutinę minutę. „Buvau laukiančiųjų sąraše ir tik vakar gavau laišką, kad galiu dalyvauti“, – sakė Eglė.

Jai antrino ir Jolanta: „Kad galiu dalyvauti, sužinojau šiandien. Labai nekantravau. Kiekvienais metais gaminu advento vainiką, o tokioje aplinkoje ir esant tokiai bendrystei tai daryti yra nepakartojama patirtis.“

Abi merginos stengiasi laikytis tradicijų ir ant advento vainiko dega 3 violetines bei 1 rožinę žvakes. „Kartais būna, kad uždegu tokias, kokias pavyksta gauti, bet stengiuosi, kad būtų būtent šios spalvos“, – tikino E. Liebutė.

Dalyviams labai patiko bendrystės idėja. „Sužavėjo tai, kad bendruomenė kurs vainikus ir bandys pasiekti rekordo.

Yra organizuojama įvairių renginių, kad ir, pavyzdžiui, Klaipėdoje, tačiau nieko panašaus, kad vienu metu vainikus darytų tiek daug žmonių, nėra tekę girdėti ir matyti“, – įspūdžiais dalijosi J. Tirevičiūtė.

Susirinkusiųjų bendrystė išties sklandė ore. Bibliotekoje susirinko ne tik pasirengusieji gaminti vainikus, bet ir „palaikymo komandos“: vaikai lakstė bibliotekos erdvėse, vieni tėvai gamino vainikus, kiti – prižiūrėjo pačius mažiausius.

Prie stalų kalėdinius vainikus gamino po 6 žmones, prie dažno – nė nepažinodami vieni kitų. „Priėjusi prie vieno stalo paklausiau, ar moterys pažįsta viena kitą, jos patikino, kad ne, tačiau pasijuokė, jog baigia susipažinti.

Išties nuostabus jausmas, kad tiek nepažįstamų žmonių susiburia bendram tikslui, o nuotaika – nepaprasta, jaučiasi bendrystė“, – sakė Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Birutė Naujokaitienė.

Dovanojo šakų

Viena pagrindinių kalėdinio vainiko dalių – eglių, pušų šakomis dekoruotas pagrindas. Jas rekordui siekti padovanojo Valstybinė miškų urėdijos Kretingos regioninis padalinys.

Miškininkai atvežė kalninės pušies ir kiškiakrūmių šakų. „Kalninės pušys yra iš Kuršių nerijos.

Jos vasarą būna labai degios, todėl kyla didelė gaisrų tikimybė“, – paaiškino Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio miško auginimo specialistė Gražina Banienė, įvardinusi, kad, vykdant prevencines priemones, šios pušys yra retinamos ir taip bandoma sumažinti gaisrų tikimybę Kuršių nerijoje.

Kiškiakrūmis – invazinis augalas. „Jis labai tinka pinti vainikams, nes yra lankstus ir tvirtas“, – kalbėjo specialistė.

Dovanojant šakas siekiama ir tausoti gamtos išteklius. „Skatiname gamtos ištekliais naudotis saikingai. Iš vienos šakelės galima padaryti tiek daug, kaip ir siekiant šio rekordo – pasigaminti vainiką.

O tų šakelių nori kiekvienas. Ar užuodžiate, kaip viskas dabar aplink gardžiai kvepia? Truputį žalumos prieš šventes tą kvapą ir atneša į namus“, – sakė G. Banienė.