Nuo smurto Klaipėdoje iki 2 mln. eurų cigarečių krovinio: pareigūnams netrūko darbo

Tarp svarbiausių pranešimų – ir teismui perduota didžiulės nelegalios cigarečių gamybos byla bei nauji procesai dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.

Moterį sumušęs klaipėdietis pasipriešino policijai ir sužalojo pareigūną

Klaipėdoje, Debreceno gatvėje esančiame bute, vėlų antradienio vakarą vyras sumušė moterį, o paskui sužalojo policijos pareigūną, trečiadienį pranešė Policijos departamentas.

1973 metais gimęs vyras, kuriam nustatytas 1,65 promilės girtumas, kelis kartus trenkė 1995 metais gimusiai moteriai, šiai nustatytas 2,52 promilės neblaivumas.

Sulaikymo metu vyras pasipriešino policijos pareigūnams ir sužalojo Klaipėdos miesto policijos pareigūną. Jis gydomas ambulatoriškai.

Vyras sulaikytas ir uždarytas į areštinę. Pradėtas tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Iš marijmpoliečio sąskaitos sukčiai pavogė 20 tūkst. eurų

Į Marijampolės apskrities policiją antradienį kreipėsi vyras, iš kurio sąskaitos dingo 20 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Policijos departamentas.

1968 metais gimęs vyras nurodė, kad Marijampolėje, banke, siekdamas išsigryninti pinigų, sužinojo, jog gegužės 26 dieną nenustatyti asmenys, nenustatytu būdu, iš jo banko sąskaitos neteisėtai pervedė ir pasisavino 20 tūkst. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Muitinės kriminalistai sulaikė vilkiką su falsifikuotų cigarečių kroviniu už 2 mln. eurų

Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai netoli Kauno sulaikė vilkiką, vežusį daugiau nei 2 mln. eurų vertės cigarečių siuntą.

Tarnyba trečiadienį pranešė, kad tai jau antra iš Latvijos įvažiavusi mašina su rūkalais, muitinės kriminalistų sulaikyta per dvi savaites. Liepos 30 dieną prie Kryžkalnio buvo sulaikyta mašina su 2,4 mln. eurų vertės cigaretėmis.

Muitinės kriminalinės tarnybos Kauno skyriaus pareigūnų mobiliosios grupės patrulis įtartiną vilkiką DAF su latviškais registracijos numeriais pastebėjo penktadienį, rugpjūčio 7 dieną, apie 12 val., Babtų apylinkėse. Mašiną vairavęs Latvijos pilietis buvo sustojęs autobusų stotelėje. Pro šalį važiavę muitinės kriminalistai taip pat stabtelėjo ir patikrino DAF krovinį.

Latvijos pilietis iš pradžių teigė vežantis vienai Lietuvos įmonei putplastį, tačiau deklaruotomis prekėmis tebuvo užkrautas puspriekabės galas. Beveik visa likusi puspriekabės dalis buvo pilna dėžių su cigaretėmis „Winston“ ir „Minsk Superslims“. Pareigūnai įtaria, kad šie rūkalai pagaminti jau ne pirmus metus Latvijoje veikiančiame šešėliniame fabrike.

Iš viso DAF puspriekabėje rasta apie 412 tūkst. pakelių cigarečių, jų vertė su mokesčiais – 2,1 mln. eurų.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tyrimui vadovauja Kauno apygardos prokuratūros 3-iojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Vilkiko vairuotojas buvo sulaikytas, o vėliau Kauno apylinkės teismo sprendimu suimtas dviem mėnesiams.

Šiemet Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnai jau sulaikė apie 2,6 mln. pakelių nelegalių cigarečių, daugiausia įvežtų iš Latvijos. Bendra jų vertė su privalomais sumokėti mokesčiais – apie 13 mln. eurų.

Teismui perduota Kaune veikusio nelegalaus cigarečių fabriko byla

Kauno apygardos prokuratūros prokuroras surašė kaltinamąjį aktą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, joje 11 asmenų kaltinami dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis bei svetimų prekių ženklų naudojimu. Asmenys įtariami nelegaliame cigarečių fabrike gaminę milijoninus kiekius falsifikuotų cigarečių.

Ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Kauno apygardos prokuratūros prokuroras. Tyrimą atliko Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai.

Kaip pranešė prokuratūra, bylos duomenimis, nuo 2024 m. kovo iki 2025 m. birželio nusikalstamo susivienijimo nariai pagamino, įgijo, laikė, gabeno ir realizavo arba turėjo tikslą realizuoti daugiau kaip 146 mln. falsifikuotų cigarečių. Įtariama, kad dalis pagamintos produkcijos buvo realizuota Lietuvoje ir kitose Europos valstybėse.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamo susivienijimo nariai Kaune esančiose pogrindinėse patalpose neteisėtai gamino ir pakavo falsifikuotas cigaretes, pažymėtas žinomų prekių ženklų ženklais.

Nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo pasiskirstyta vaidmenimis – vieni asmenys organizavo ir koordinavo gamybos procesą, rūpinosi gamybai naudojamos įrangos priežiūra, kiti gamino ir pakavo cigaretes, vykdė pagamintos produkcijos apskaitą, rūpinosi jos laikymu, gabenimu ir realizavimu.

Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė siekia daugiau kaip 20,7 mln. eurų. Be to, gamybos patalpose buvo rasta ir daugiau kaip 14 tonų rūkomojo tabako bei dideli kiekiai supakuotų ir nesupakuotų falsifikuotų cigarečių.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami išvengti teisėsaugos institucijų dėmesio ir galimo sulaikymo, ėmėsi konspiracijos priemonių. Falsifikuotas cigaretes gaminę asmenys buvo apgyvendinti tam pritaikytose patalpose, jiems buvo ribojama galimybė naudotis asmeniniais telefonais, o bendravimui buvo naudojamos šifruoto ryšio priemonės.

Siekiant nuslėpti dideles ir įtarimus galinčias sukelti elektros energijos sąnaudas prie gamybos linijos buvo prijungtas didelės galios dyzelinis elektros generatorius. Patalpose taip pat buvo įrengtas slaptas tunelis, skirtas galimam pasišalinimui iš patalpų nuo teisėsaugos pareigūnų sulaikymo.

Nusikalstamo susivienijimo nariams pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime,

neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, svetimo prekių ar paslaugų ženklo naudojimo.

Už inkriminuojamas nusikalstamas veikas griežčiausia galima bausmė – laisvės atėmimas iki 15 metų.

Taip pat Valstybinė mokesčių inspekcija byloje pareiškė 16,2 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį dėl valstybei padarytos žalos atlyginimo.

Baudžiamoji byla perduota nagrinėti Kauno apygardos teismui.

Apie fabriko radimą paskelbta prieš metus

Apie demaskuotą nelegalų cigarečių fabriką teisėsaugos pareigūnai pranešė lygiai prieš metus – pernai rugpjūtį.

Kaip skelbė ELTA, teisėsaugos pareigūnai Kaune, miesto pramoniniame rajone, demaskavo falsifikuotų cigarečių fabriką, jame dirbo ne tik Lietuvos, bet ir Baltarusijos piliečiai.

Tuomet pareigūnai pranešė, kad per metus būdavo pagaminama apie 6,5 mln. cigarečių pakelių – tiek telpa į 10 vilkikų puspriekabių.

Buvo klastojamos ir gaminamos žinomų prekių ženklų cigaretės – „Marlboro“, „Camel“, Winston“.

Manoma, kad dalis produkcijos galėjo būti platinama Lietuvoje, taip pat Vakarų valstybėse, kur rūkalai yra brangesni nei Lietuvoje.

Cigarečių gamybai ir pakavimui buvo naudojama britų ir kinų pramoninė įranga.

„Buvo sulaikyta gerai organizuota 11 asmenų grupė, sulaikyti ir nusikalstamos veikos organizatoriai“, – per spaudos konferenciją pranešė Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Saulius Briginas.

Pasak jo, tarp sulaikytųjų yra Baltarusijos piliečių, turinčių žinių apie cigarečių gamybą, nes jie dirbo Baltarusijoje esančiuose cigarečių fabrikuose.

Pasak S. Brigino, šie Baltarusijos piliečiai į Lietuvą atvyksta ne pirmą kartą, atvykdavo turėdami vizas ir dalyvaudavo klastojant cigaretes.

Kai kurie iš sulaikytųjų jau anksčiau buvo teisti arba teisiami dėl cigarečių kontrabandos. Grupuotė buvo gerai organizuota, vyravo hierarchinė struktūra.

Nelegalių cigarečių gamintojai naudojo konspiracijos metodus.

„Naudojo įvairius elektroninius prietaisus, aptinkančius teisėsaugos įrangą. Prieš gamybos procesą jame dalyvaujantys asmenys buvo patikrinami, ar jie neturi elektroninių įrenginių, mobiliojo ryšio telefonai iš jų buvo paimti. Gamyklos patalpose buvo įrengtas nepriklausomas elektros generatorius, kad nesukeltų įtarimų dėl elektros sąnaudų teisėsaugai ir kitoms institucijoms. Minėtame fabrike, kaip Pietų Amerikoje, buvo įrengtas pabėgimo tunelis, kad minėti asmenys, vykstant policijos operacijai, galėtų pasišalint iš patalpų“, – pasakojo S. Briginas.

Lietuvos jaunimo centras reikalauja nepriklausomo tyrimo dėl seksualinių nusikaltimų atvejų Bažnyčioje

Lietuvos jaunimo centro (LJC) bendruomenė viešai kreipėsi į Lietuvos vyskupus, ragindama nedelsiant sudaryti nepriklausomą tyrimo komisiją dėl seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo Bažnyčioje.

Kreipimasis inicijuotas reaguojant į prokuratūros teismui perduotas baudžiamąsias bylas, kuriose dviem kunigams pareikšti kaltinimai dėl seksualinių nusikaltimų prieš vaikus.

Kreipimosi iniciatorius Lietuvos jaunimo centro direktorius Martynas Norbutas pabrėžė, kad baudžiamosios bylos gali nustatyti konkrečių žmonių teisinę atsakomybę, tačiau jos savaime neatsakys į visus klausimus apie Bažnyčios institucijų veikimą.

„Jeigu išnaudojimas tęsėsi daugiau nei du dešimtmečius, nebegalime apsiriboti vien klausimu, ar konkretus žmogus yra kaltas. Turime klausti, kodėl tiek metų nesuveikė vaikų apsaugos mechanizmai, kokie signalai galėjo būti nepastebėti ir ar institucijos reakcija buvo pakankama. Į šiuos klausimus gali patikimai atsakyti tik nuo Bažnyčios hierarchijos tiesioginės įtakos atsietas nepriklausomas tyrimas“, – pranešime cituojamas kreipimąsi inicijavęs LJC vadovas Martynas Norbutas.

LJC pažymėjo, kad dar 2023 metais visuomenininkai kreipėsi į Lietuvos vyskupus, ragindami sudaryti nepriklausomą ekspertų komisiją seksualinio išnaudojimo ir piktnaudžiavimo dvasine valdžia atvejams tirti. Praėjus trejiems metams tokia komisija Lietuvoje vis dar nesudaryta.

„Treji metai laukimo yra per daug. Dar daugiau laukti būtų nepriimtina. Nepriklausomas tyrimas nėra puolimas prieš Bažnyčią ar tikinčiuosius. Priešingai – tai galimybė išgirsti nukentėjusiuosius, įvardyti institucines nesėkmes ir padaryti viską, kad jos nepasikartotų“, – akcentavo M. Norbutas.

LJC inicijuotą kreipimąsi-peticiją taip pat pasirašė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė, kuri pabrėžė, kad iš didelę moralinę ir visuomeninę įtaką turinčios institucijos pagrįstai tikimasi aukščiausių skaidrumo standartų.

Jame siūloma sudaryti komisiją, kurioje dirbtų teisininkai, psichologai, psichiatrai, kriminologai, sociologai, vaikų apsaugos, žmogaus teisių ir archyvų specialistai, Bažnyčios istorikai bei darbo su seksualinį smurtą patyrusiais žmonėmis profesionalai.

Pasak kreipimosi iniciatorių, komisijai turėtų vadovauti su Bažnyčios institucine struktūra nesusijęs ir visuomenės pasitikėjimą turintis ekspertas.

Kaip skelbė ELTA, antradienį Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Justas Laucius paskelbė, kad dvasininkas kaltinamas dėl 34 nusikalstamų epizodų, nusikaltimai susiję su vaikų seksualiniu prievartavimu, disponavimu pornografiniais dalykais ir vaikų įtraukimu į girtavimą.

Anot prokuroro, kunigas kaltinamas 2 epizoduose dėl disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas, 13 epizodų dėl vaiko įtraukimo girtauti, 9 epizoduose dėl vaiko išnaudojimo pornografijai, 4 epizoduose dėl jaunesnio negu 16 metų asmens tvirkinimo, 3 epizoduose dėl lytinės aistros tenkinimo, pažeidžiant nepilnamečių seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, už atlygį. Taip pat dvasininkas yra kaltinamas ir mažamečio asmens seksualiniu prievartavimu.

Pasak J. Lauciaus, už pastarąjį nusikaltimą gresia laisvės atėmimo bausmė iki 15 metų.

LAT priėmė už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisto Kristijono Bartoševičiaus skundą

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjų atrankos kolegija trečiadienį nusprendė priimti nagrinėti už seksualinius nusikaltimus prieš vaikus nuteisto Kristijono Bartoševičiaus kasacinį skundą.

Byla bus nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

LAT atstovė Tautvilė Merkevičiūtė BNS sakė, kad K. Bartoševičius skunde prašo panaikinti nuosprendžius ir bylą nutraukti arba grąžinti ją nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui.

Už seksualinius nusikaltimus prieš mažamečius kalėti septynerius metus nuteistas eksparlamentaras K. Bartoševičius gegužės pradžioje pradėjo atlikinėti bausmę.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino jo kaltę, palikdamas galioti septynerių metų laisvės atėmimo bausmę ir uždrausdamas penkerius metus dirbti su mažamečiais ir nepilnamečiais.

Pastarąją baudžiamojo poveikio priemonę teismas skyrė iš dalies tenkinęs prokuroro apeliacinį skundą. Kaltinamojo advokato Olego Šibkovo skundą, kuriuo gynyba prašė K. Bartoševičiaus išteisinimo, teismas atmetė.

Taip pat padidinus dviejų nukentėjusiųjų atstovams priteistą turtinės žalos kompensaciją, nuteistasis iš viso turės atlyginti 32 tūkst. eurų turtinės ir neturtinės žalos.

Teismas šioje byloje konstatavo, kad dirbdamas parlamente K. Bartoševičius prievartavo vieną vaiką jam būnant mažamečiu ir suėjus 14-ai metų, taip pat tvirkino tris mažamečius bei nesunkiai sutrikdė visų keturių nukentėjusiųjų sveikatą.