Kurios planetos "išgyvens" užgesus Saulei ir kas nutiks mūsų Žemei

Kurios planetos "išgyvens", kai užges Saulė

Maždaug po 5 mlrd. metų Saulė nebebus tokia, kokia yra dabar.

Tuo metu ji bus raudonoji milžinė, gerokai padidės, todėl praris Merkurijų ir tikriausiai Venerą.

Net jei Saulė nepasieks Žemės ir Marso, ji gali juos sunaikinti, sukeldama stiprius potvynius, kurie suplėšys šias planetas į gabalus, - mano mokslininkai.

Po raudonosios milžinės Saulė pavirs baltąja nykštuke.

Tai labai tankios karštos žvaigždės, maždaug Žemės dydžio, kurios yra paskutinė žvaigždės evoliucijos stadija.

Iki šiol astronomai neturėjo supratimo, kas gali nutikti planetoms, esančioms tolimose orbitose, kai jų motininė žvaigždė pereina į baltosios nykštukės būseną.

Stebėti egzoplanetas prie tokių žvaigždžių tranzito ar radialinio greičio metodais yra sudėtinga. Nepaisant šių sunkumų, astronomai jau rado egzoplanetų šalia "sudegusių žvaigždžių.

Mokslininkas taip pat pažymi, kad 2011 m. NASA teleskopas pastebėjo potencialią planetą, kuri sukasi aplink baltąją nykštukę, tačiau jos orbita buvo 2500 kartų didesnė už Žemės ir Saulės orbitą.

Tačiau su orbitomis, panašiomis į Jupiterio ir Saturno orbitas, astronomai aplink baltąsias nykštukes dar nepastebėjo.

Tačiau viskas pasikeitė, kai pasirodė Džeimso Vebso teleskopas.

Būtent šį teleskopą mokslininkų komanda pasirinko baltųjų nykštukių, esančių per 75 šviesmečius, tyrimams.

Jie atrado planetas, savo dydžiu panašias į Jupiterį ir Saturną.

Taigi mokslininkai gavo įrodymų, kad šios planetos "išgyvens", kai mūsų Saulė pavirs baltąja nykštuke.

Jei šis atradimas pasitvirtins, tai reikš, kad yra daug panašių planetų, kurias galima ištirti Džeimso Vebo teleskopu, nes dvi iš keturių tirtų baltųjų nykštukių turi egzoplanetų.

Tai taip pat rodytų, kad išorinės Saulės sistemos planetos turi šansą išlikti nepažeistos, kai Saulė tampa baltąja nykštuke.

Priminsime, kad išorinėms mūsų sistemos planetoms priklauso Jupiteris, Saturnas, Uranas ir Neptūnas.