Laidų vedėja Siparė ir virtuvės šefas Galvonas užkibo ant sukčių kabliuko: papasakojo, kokios schemos įvilioja į apgavikų pinkles

Kaip aiškina „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė, reali suma gali būti dvigubai ar net trigubai didesnė, nes gyventojai ieškoti pagalbos vis dar vengia, tad statistika neatspindi tikrovės.

Apgauti pavyksta ne tik tuos, kurie stokoja finansinių žinių, bet ir gerai šią temą išmanančius. Kyla klausimas – ar įmanoma apsisaugoti nuo apgavikų?

Apgavo garsų virtuvės šefą

Sukčiai taikosi tik į kvailius – gryniausias mitas, kuriuo vis dar tiki didelė dalis šalies gyventojų.

Finansinį sukčiavimą galima priskirti profesijai – šioje sferoje darbuojasi tikri profesionalai, kurių apgavystės schemos tobulėja ne dienomis, o valandomis. Jie taikosi ne tik į fizinius asmenis, bet ir verslus.

Renka informaciją, žino, kaip verslas veikia, randa jo silpnąsias vietas.

Taip į sukčių pinkles pakliuvo ir garsus virtuvės šefas Rokas Galvonas.

Jauniausias šalyje verslininkas, savo verslą įkūręs būdamas vos 16 metų, itin sėkmingai besisukantis jau keletą metų, rodos, puikiai išmano finansų temas, o apgauti jį turėtų būti itin sudėtinga. Tačiau, pasirodo, tereikia protingai apgalvotos schemos.

„Visai neseniai atsidarė mano elektroninė prekyba, o sukčiai surado labai protingą schemą, kaip mus apgauti. Ir pats nustebau, ir net nesitikėjau, kad taip gali būti.

Niekada negalvojau, kad aš pakliūsiu į tokią situaciją. Iš pradžių kaltino mus ir policija, nes gavau iš kriminalinės policijos skambutį, kad apgaudinėjame žmones. Dar ir mane apkaltino“, – stebisi verslininkas.

Rokas Galvonas © Stopkadras

Kaip pasakoja virtuvės šefas, socialiniuose tinkluose visi kasdien matome įvairiausius pasiūlymus, kuriuose galima pastebėti labai viliojančių kvietimų nusipirkti prekę ar paslaugą pigiau.

Pigių pasiūlymų žabangos sužibėjo ir R. Galvono istorijoje.

„Atsirado moteris, kuri pardavinėjo tuos pačius puodus „Facebook“ ir „Instagram“ platformose, o klientas susiradęs tuos puodus perveda pinigus ne į jos, o į mano įmonės sąskaitą.

Tada ji mums rašo, kad mano teta, kadangi yra vyresnio amžiaus, nemoka pati užsisakyti el. parduotuvėje, ji padarė pavedimą, bet aš jai surinksiu krepšelį savo vardu ir atsiųskite man, aš jai nuvešiu. Ir taip ji vis keitė adresus.

Atrodė viskas normalu, mano juk yra klienčių, kurios vyresnės, nemoka apsipirkti, mes tokių atvejų turime.

Puodų pardavėja iš karto automatiškai pirkėjus užblokuodavo, kai tik jie atsiųsdavo pavedimo kopiją. Ir tuomet jau kriminalinė policija ir žmonės nusprendė, kad čia mes sukčiaujame ir viliojame taip pinigus iš žmonių, nes juk sąskaita tai yra mūsų.

Aš dabar tiksliai neprisimenu, kiek žmonių mes grąžinome pinigus, bet tikrai grąžinome. Žinoma, ne visiems, nes ir policija leido negrąžinti, todėl, kad kaltas yra žmogus, kuris pardavinėjo tą produkciją.

Viskas išsivyniojo taip, kad niekas neliko nekaltas, nes apgavikės niekas ir nerado. Niekas tiksliai nežino, bet mes įsivaizduojame, kad tai buvo moteris, tas „Facebook“ profilis buvo labai keistas.

Stebiuosi, kad žmonės šiais laikais pasitiki tokiomis netikromis anketomis, juk iš karto labai matosi, kur yra netikra, o kur yra tikra anketa.

Na, bet žmonės vedė pinigus, o moteris valgė mano produkciją kuo skaniausiai ir taip prasuko 800 eurų“, – apgavystės istoriją pasakoja R. Galvonas.

Vietoj pigesnių batų – špyga

Ant pigesnio pasiūlymo kabliuko teko užkibti ir pačiai laidos „Piniginės pamokos“ vedėjai Ugnei Siparei. Tik šįkart istorija kiek kitokia – ji pati buvo toje pusėje, kur pigus ir geras pasiūlymas tviskėjo it auksas pelenuose.

„Žinote, aš pati irgi esu užkibusi ant sukčiaus. Tai galbūt nebuvo didelė suma, bet jausmas tas, kad kaip aš taip?

Aš gi esu iš tų, kur sakau, kad aš tai jau niekada, tai todėl labai gerai atsimenu tą kartą.

Iš elektroninės parduotuvės, kurioje pardavinėjo batus ir kuri atrodė lygiai taip pat, kaip tikroviško prekės ženklo, tikras puslapis, nusipirkau batus vien todėl, kad jie buvo su 50 procentų nuolaida.

Pervedžiau pinigus, negavau jokio patvirtinimo ir supratau, kad greičiausiai netikras tas puslapis. Patikrinau, pasižiūrėjau atidžiau – taip ir buvo, tas puslapis netikras.

Prisipažįstu – nieko nedariau, paliūdėjau ir kurį laiką galvojau, kad netgi gėda kažkam garsiai pasakyti“, – prisimena U. Siparė.

Ugnė Siparė © DELFI / Julius Kalinskas

Laidoje „Swedbank“ Finansų instituto vadovė J. Cvilikienė atviravo, kad ir pačiai kartą teko apsigauti.

„Galvodama apie šią laidą perkračiau savo atsiminimus ir, ačiū Dievui, neteko man skaudžiai nukentėti. Tačiau visai neseniai, prieš 3 savaites, atostogaudama gavau laišką su prašymu paspausti nuorodą.

Tai buvo mano kolegos laiškas ir aš tikrai ignoravau keletą labai aiškių ženklų, kad tai gali būti laiškas, kuris tikrai neatrodo, kaip siųstas mano kolegos. Nuorodą paspaudžiau.

Dėkui Dievui, tai buvo simuliacija. Mes dažnai darbe gauname tokius laiškus, kurie atrodo tikri. Paspaudus nuorodą man buvo iššauti balionėliai ir parašyta: jūs ką tik paspaudėte ant netikros nuorodos.

Tai nebuvo kažkoks tikras sukčius, tačiau negalėjau patikėti, kad atsipalaidavusi, atostogų metu, aš ją vis dėlto atidariau“, – pasakoja finansų ekspertė.

Pagrindiniai galimos apgavystės ženklai

Pasitaiko net ir patiems gudriausiems – taip būtų galima apibūdinti situacijas, į kurias papuola vis dar labai daug žmonių. Kaip aiškina J. Cvilikienė, finansinius sukčius padeda atpažinti keletas raudonuojančių ženklų.

„Paprastai mes esame skubinami atlikti veiksmą, kad nespėtume kuo ilgiau pagalvoti.

Pavyzdžiui, gauname laišką, kuriame yra pasakyta, kad reikia atlikti veiksmą netrukus – kuo greičiau, tuo geriau, nes pasiūlymo tuoj pat neliks arba šis geras pasiūlymas yra skirtas tik kažkokiam ribotam kiekiui žmonių.

Dažnai būna nurodoma paspausti nuorodą.

Paspaudus nuorodą mus visada nuveda į kažkokį išorinį šaltinį. Tai – irgi yra labai aiškus ženklas, kad tai greičiausiai gali būti sukčiai.

Na, ir aišku, jeigu prašoma pateikti bet kokius mūsų asmeninius duomenis – asmens kodą, prisijungimo kodus, kortelių pin kodus ir panašiai. Tai yra labai asmeninė mūsų informacija, kurios mes neturėtume niekada su niekuo dalintis.

Čia irgi yra ženklas, kad tai gali būti sukčiaus bandymas iš mūsų pasipelnyti“, – aiškina laidos pašnekovė.

Jūratė Cvilikienė © DELFI / Josvydas Elinskas

Telefoninių sukčių erai išblėsus, J. Cvilikienės teigimu, dabar egzistuoja 4 pagrindiniai, nauji sukčiavimo scenarijai.

Pirmasis – SMS žinučių ir elektroninių žinučių siuntimas su prašymu paspausti nuorodą, įvesti įvairius asmeninius duomenis ar įvykdyti kitus prašymus.

Vienas naujesnių būdų, plintantis mums vis daug laiko leidžiant socialinėje erdvėje, – netikros parduotuvės ir įvairūs viliojantys pasiūlymai, tarp kurių ir investavimo galimybės, kurias neva siūlo žymūs žmonės.

Čia siūloma greitai uždirbti ir praturtėti.

„Kas galbūt kiek rečiau naudojama, bet irgi dažniau vis matome, tai romantinis sukčiavimas.

Jis skamba galbūt labai romantiškai, bet iš tiesų yra daug vienišų žmonių Lietuvoje ir visame pasaulyje – mes gyvename izoliuotai, o vyresnio amžiaus žmonės ypač.

Juos pasiekia įvairūs pasiūlymai draugauti, dažnai iš užsienio kažkokių gyventojų, prašymai padėti atvykti į šalį, pervesti pinigų bilietui ar kažkokiems kitokiems dalykams, o žmonės susižavi.

Jie patiki meilės istorija ir perveda pinigus.

Ir dar, turbūt nereikėtų pamiršti, kad verslą turintys žmonės lygiai taip pat yra sukčių taikinyje. Apgavikai neretai labai gerai žino, kokias pareigas tas žmogus užima ir į jį taikosi.

Pavyzdžiui, į buhalterių įmones, kurios gali padaryti pavedimus.

Gali būti labai tikslingai bandoma kažkokį santykį užmegzti su tuo žmogumi ir vėliau prasideda pagalbos prašymas ir kažkokie kiti dalykai“, – pasakoja finansų ekspertė.

Kaip elgtis pakliuvus į sukčių rankas?

Pasakodama, kaip apsisaugoti nuo internetinių sukčių, J. Cvilikienė pabrėžia, kad čia egzistuoja keletas svarbių taisyklių: šaltas protas ir atsargumas.

„Yra vienas geras patarimas, turbūt esminis.

Kai mes norime pirkti kažką internetinėje erdvėje, nesvarbu, ar tai būtų „Facebook“ grupė, ar kažkokia kita parduotuvė ir mes galvojame, kad tai yra geras pasiūlymas, reikėtų pabandyti susisiekti su ta parduotuve bet kokiu kitu kanalu.

T. y. pabandyti paskambinti, rasti elektroninį paštą, adresą, bent paieškoti kažkokios kitos galimybės susisiekti.

Taip pat galima ieškoti atsiliepimų – skirti 5–10 minučių, įvesti į internetinę paiešką pavadinimą. Neretai žmonės dalijasi, kad buvo apgauti, nepasitikėkite šituo žmogumi ir panašiai.

Yra vėlgi ir ta labai gera 24 valandų taisyklė – prieš perkant sustoti ir pagalvoti, ar tikrai to daikto man reikia, leisti nurimti emocijoms, peržiūrėti, pagalvoti dar kartą, ypatingai jeigu tas pasiūlymas labai geras, pigesnis.

Ne veltui skubinama – sukčiai veikia taip, kad tu nespėtum pagalvoti, pasitikrinti.

Aš dažnai sakau – jeigu tas pasiūlymas toks geras, per valandą jis nepranyks“, – pabrėžia ekspertė.

© DELFI / Josvydas Elinskas

Specialistė taip pat primena: finansinės institucijos niekada neprašys atsiųsti savo asmeninių duomenų, juos kažkur suvedinėti, spausti ant neaiškių nuorodų.

Tik pats asmuo turi kreiptis į banką arba jungtis per elektroninę bankininkystę ir inicijuoti pavedimus ar kitus finansinius veiksmus.

Be to, kaip pasakoja J. Cvilikienė, svarbu atminti, kad greitų ir lengvų pinigų nebūna. Jei gavote tokį pasiūlymą – tai greičiausiai yra apgaulė.

„Dažnai tai liečia ir nepilnamečius asmenis. Žmonės, kurie ieško darbo, būna dažnai ilgai jo neranda, nuliūsta, nusimena ir tada griebiasi bet kokio darbo pasiūlymo.

Sukčiai siūlo puikius darbo pasiūlymus, kurie skamba taip: jums praktiškai nereikės nieko daryti, o atlygis bus fantastiškas.

Tikrai matote galbūt ir socialinėje erdvėje pasiūlymų uždirbti 800 eurų per savaitę ir praktiškai viską atlikti iš namų, nereikalaujama ir jokių gebėjimų.

Tai – vadinamieji pinigų mulai arba žmonės, ieškantys, kaip išplauti pinigus per kitų žmonių sąskaitas.

Dažniausiai jie tiesiog prašo atsiųsti jūsų sąskaitos duomenis ir siūlo pervesti pinigus, o po to juos prašo išgryninti ir jiems atiduoti.

Vardiklis visų šitų dalykų yra toks – tai yra per gerai, kad būtų tiesa. Kritinį mąstymą ir sustojimą įjungus, gali pavykti apgavystės išvengti“, – sako ji.

Pervedus pinigus ir suvokus, kad jie pateko sukčiams į rankas, reikia nieko nelaukus imtis veiksmų.

„Ir labai protingi žmonės pasimauna ant sukčių kabliukų – nieko čia gėdingo nėra, tačiau, kiek man teko kalbėtis su policijos atstovais, gėda ir nenoras kalbėtis dažnai žmones sustabdo nuo kito žingsnio žengimo.

Reikėtų kreiptis į policiją, bandyti aiškintis, kas nutiko, kad tie žmonės būtų nubausti.

Dar būtų galima ir rekomenduojama kreiptis į savo banką. Kuo greičiau tai padarysime, tuo didesnė tikimybė, kad tie pinigai dar bus sustabdomoje zonoje.

Bet vėlgi, dažnai sukčiai veikia ne Europos Sąjungoje, jų sąskaitos yra kažkokiose salose ar kitose šalyse.

Jeigu jau pinigai yra įskaičiuoti į tokią sąskaitą, gali būti gana sudėtinga juos susigrąžinti, tačiau tikrai verta informuoti ir imtis veiksmų – tikėtina, kad pinigus dar pavyks atgauti“, – aiškina J. Cvilikienė.