Kaip rašo LADbible, atliekant šią procedūrą žmogus būdavo panardinamas į sūrų vandenį, kad jo kojų oda taptų jautresnė, o tada nelaimingoji auka būdavo pritvirtinama vietoje ir atvedama ožka.
Esmė ta, kad ožka laižys pasūdytas žmogaus pėdas, o nuolatiniai gyvūno liežuvio judesiai lėtai, bet nuosekliai nulups pėdų odą.
Po ilgo ožkos laižymo pėdų padų kai oda pradeda trintis, tai, matyt, virsta skausminga agonija.
Tokie kankinimai gali baigtis mirtimi, jei ant padų susidariusios žaizdos užsikrečia, o kai gyvūnas ilgai laižo atviras žaizdas, tai būdas jas užkrėsti.
Jeigu auka ir likdavo gyva, tai po tokio kankinimo būdo ji dar ilgai negalėjo vaikščioti...
„Ožkos liežuvis“ aprašytas dokumentuose, smerkiančiuose kankinimų naudojimą, ir manoma, kad jis atsirado dar senovės Romos laikais.
Šaltinis: tsn.ua
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą