Andrė, Andrėja, Andriejus, Andrius, Andrys
Visi šie vardai yra to paties kilmės pagrindo variantai – susiję su graikišku vardu Andréas (Ανδρέας).
Kilmė: iš senovės graikų ἀνήρ(anér), ἀνδρός (andrós) – vyras, žmogus, narsus vyras.
Krikščioniškoje tradicijoje siejamas su šv. Andriejumi – Jėzaus mokiniu.
Reikšmė: „vyras“, „vyriškas“, „drąsus, narsus“.
Variantų paaiškinimas:
Andrė – šiuolaikinis lietuviškas trumpesnis variantas (neutralus arba moteriškas, panašus į pranc. André).
Andrėja – moteriška forma, atitinka Andrea, Andrée.
Andriejus – slaviškesnė forma, artima rus. Андре́й.
Andrius – tradicinis lietuviškas variantas.
Andrys – lietuviškas trumpinys, tarmėse naudotas forma Andrys.
Dovainė
Tai lietuviškas vardas, siejamas su šaknimi dov- / dav- (duoti) ir -ainė - dažna darybos priesaga, kuriant lietuviškus asmenvardžius.
Tikėtina reikšmė: „duodanti“, „dovaną nešanti“, galbūt susijusi su žodžiu „dovana“.
Galimas ryšys su senaisiais lietuvių asmenvardžiais Dovas, Dovainis.
Saugarda, Saugardas, Saugardė
Tai reti vardai, laikomi lietuviškos darybos. Sudurtiniai iš saug- (saugoti, apsaugoti), -gard- (gali būti susiję su „garda, „ginti“, „saugoti“, „tvora“, „aptvaras“, arba su baltų šaknimi „gardas“ – „įtvirtinta vieta“)
Reikšmė: „apsaugotas“, „tas, kuris saugo įtvirtinimą“, „saugantis, ginantis“.
Moteriškos formos – Saugarda, Saugardė; vyriška – Saugardas.
Saugina, Sauginas, Sauginė
Kilmė: iš šaknies saug- (saugoti) ir priesagų -ina, -inas, -inė, naudojamų lietuviškuose varduose.
Reikšmė (tikėtina): „saugotoja / saugotojas“, „tas, kuris globoja“.
Dabartiniai vardai laikomi naujadarais, bet remiasi baltų darybos tradicija.
Saugirdas, Saugirdė
Tai sudurtinis lietuviškas vardas - saug- (saugoti, sergėti), -gird- iš girdėti, taip pat randama senuose varduose (pvz., Algirdas).
Reikšmė: „gerai girdintis saugotojas“, „tas, kurį saugo Dievas / likimas“, „saugus ir girdintis“.
Moteriška forma – Saugirdė.

Rašyti komentarą