Laukinės žąsys skrydžio metu apsiverčia aukštyn kojomis: kodėl jos tai daro?

Kodėl žąsys skraido aukštyn kojomis?

Apie neįprastą skrydžio būdą rašė leidinys BBC. Viskas prasidėjo nuo fotografo Vincento Cornelisseno nuotraukos, kurioje pavaizduota žąsis, skrendanti nugara žemyn. Tačiau paukštis galvą ir kaklą laikė įprastoje padėtyje.

Nuotrauka sukėlė ažiotažą internete ir tapo virusine socialiniame tinkle Twitter. Vartotojai stebėjosi, kodėl žąsis taip skrenda, ir teikė įvairias prielaidas. Kai kurie žmonės nuotrauką vadino klastote, bet fotografas patikino, kad kadras yra autentiškas. Be to, Cornelissenas yra ne vienintelis, užfiksavęs apsivertusias žąsis. Tokių vaizdo įrašų galima rasti internete, nors reiškinys pasitaiko retai.

Priežastį, kodėl žąsys skrydžio metu apsiverčia aukštyn kojomis, nurodė svetainė Amusing Planet. Paukščiai pasuka savo kūną prieš pat tūpimą, kad pakeistų sparnų aerodinamiką. Taip jie pagreitina nusileidimą ir sparčiai leidžiasi žemyn. Tai leidžia žąsiai greičiau numesti aukštį, kad, pavyzdžiui, atitrūktų nuo plėšrūnų arba pagautų grobį.

Toks skrydis turi net atskirą pavadinimą. „Whiffing“ – taip vadinamas reiškinys, kai žąsys apsiverčia skrydžio metu.

Straipsnyje taip pat minima, kokie paukščiai be žąsų gali skristi aukštyn kojomis: tai paprastosios pempės (Vanellus vanellus), didieji kuolingos (Limosa limosa), nuodėgulai (Melanitta fusca) ir geltonkojai tilvikai (Tringa flavipes).

Beje, egzistuoja ir alternatyvi šio elgesio teorija. Kai kurių paukščių specialistų nuomone, žąsys tiesiog šitaip puikuojasi prieš savo gentainius.