Laura Rimkutė: "Yra įvairių technikų, kurios gali atvesti prie sąmoningo sapnavimo"

Per visą žmonijos istoriją sapnai domino ne tik slaptų mokymų šalininkus, mokslininkus, bet ir eilinius žmones. Nėra nieko, kas labiau vienytų visas gyvas būtybes Žemėje nei maistas, vanduo ir miegas.

Pastarasis ypač svarbus, nes beveik trečdalį gyvenimo praleidžiame lovoje. Su lektore, pranešėja, verslo psichologe ir entuziastinga ilgamete sąmoningo sapnavimo praktikuotoja Laura Rimkute kalbamės apie tai, kaip išmokti kontroliuoti sapnus ir kuo tai gali būti naudinga.

Organizatorių nuotr.

Kas yra sąmoningas sapnavimas?

Kai kurie žmonės jau yra sąmoningai sapnavę, tik jie to neįvardijo kaip sąmoningo sapnavimo. Kai kuriems sąmoningas sapnavimas nutinka ekspromtu, nieko nedarant. Kitiems užtenka išgirsti, kad tai įmanoma ir taip nutinka.

Sapno metu, dar nepabudus, mes arba suvokiame, kad tai, kas dabar vyksta, yra sapnas, arba, kai kuriais atvejais (priklauso nuo sąmoningumo lygmens), suvokiame, kad esame nubudę sapne.

Nubusti sapne nereiškia fizinio nubudimo: kūnas toliau miega ir mes sapnuojame; nubudę esame ta prasme, kad suprantame, jog tai sapnas ir galime stebėti tai, kas vyksta.

Jeigu mūsų sąmoningumas yra didesnis, galime imtis iniciatyvos ir pradėti keisti sapnų scenarijus, kurti visiškai naujus, sugalvoti, ką norime toliau sapnuoti ir iš esmės išgyventi tame sapne visiškai naujus siužetus.

Kaip išmokti valdyti sapnus?

Yra įvairių technikų, kurios gali atvesti prie sąmoningo sapnavimo. Šios technikos skirstomos į dvi metodų grupes: kai sapne supranti, kad sapnuoji arba užmiegi tiesiai į sapną.

Pirmuoju atveju pagrindinis tikslas yra užmigti ir sapnuojant atpažinti, kad tai yra sapnas. Šis metodas reikalauja būti sąmoningam ir dienos metu, t. y. apskritai gyventi sąmoningai. Pastebima, kad žmonės, kurie praktikuoja sąmoningumą budrioje būsenoje, medituoja, užsiima įvairiomis sąmoningumo praktikomis, dažniau tai padaro ir sapne.

Tam dar reikalingas ir geras sapnų atsiminimas. T. y. atsibudus prisiminti, ką sapnavote.

Šis gebėjimas stiprinamas rašant sapnų dienoraštį, daugiau dėmesio kreipiant į sapnus ir galvojant apie juos bei darant įvairius realybės patikrinimus (kai kelis kartus per dieną pasitikrinate, ar vis dar turite penkis pirštus, pasižiūrite, ar pašokus į viršų nepradedate skristi, t. y. pasitikrinate, ar tebeveikia Žemės dėsniai, nes sapne galioja kitokie dėsniai). Tokios praktikos skatina dažniau nubusti ir sapne.

Kai įgundame ir įprantame daryti realybės patikrinimus, juos iš inercijos darome ir miegodami, tuomet pavyksta atrasti tą voilá momentą – „O, iš tikrųjų tai sapnas!“

Per savo pirmąjį sąmoningą sapną skubėjau į autobusą. Sapnuodama sau sakiau: „Labai vėluoju. Vienintelis būdas spėti – nuskristi į stotelę, bet jeigu skrisčiau, vadinasi, sapnuočiau.“ Vėliau sapne tiesiog pakilau ir ėmiau skristi į stotelę – tai ir buvo ta džiaugsminga voilá akimirka:„Aha, tai, kas dabar vyksta, yra sapnas!“

Didesnis sąmoningumas veda prie didesnių tikimybių sapne suvokti, kad tai, kas vyksta, yra sapnas.

Kitas metodas padeda užmigti tiesiai į sapną. Tai dažniau naudojama paryčiais, kai naktį esame pamiegoję jau 4,5 val., nes paryčiais pailgėja REM, per kurią sapnuojame.

Tie sąmoningi sapnuotojai, kuriems sudėtinga praktikuoti sąmoningą sapnavimą, dažnai nusistato žadintuvą, kad nubustų tiksliai po 4,5 val. miego. Padaro budrumo pertrauką ir praleidžia tam tikrą laiką susitelkdami į sapnus (nuo 15–20 min. iki valandos). Tada vėl eina miegoti.

Po tokios pertraukos dažniausiai užmiegama tiesiai į REM fazę. Jeigu tuo metu susikoncentruojama į dėmesio išlaikymą ir stebėjimą to, kokie užsimerkus pradeda kilti vaizdiniai, iš esmės nukeliaujama tiesiai į sapną, jau iš karto sąmoningai žinoma, kad esi sapne.

Tai reiškia, kad kūnas užmigo, o protas liko budrus ir aktyvus.

Kodėl naudinga praktikuoti sąmoningą sapnavimą?

Nauda gali būti įvairi, priklauso nuo to, koks tikslas, kodėl to norima. Praktikuodamas sąmoningą sapnavimą žmogus gauna visas galimybes savirealizacijai. Jeigu jis nori keliauti, bet šiuo metu negali, tuomet sapne gali nukeliauti į bet kokią pasaulio šalį.

Sapnas smegenims yra toks pat tikras, kaip ir realybė, todėl ir turime galimybę suteikti sau daug pozityvių emocijų, džiaugsmo.

Tyrimai rodo, kad sąmoningi sapnuotojai po sąmoningų sapnų paprastai turi daug pozityvių emocijų, entuziazmo, atsikėlę gerai jaučiasi visą dieną. Turbūt visi pastebėjo, kad susapnavus blogą sapną atsikeliama prastos nuotaikos.

Jeigu sapnas geras, tai ir atsikeliame puikios nuotaikos. Taigi, sąmoningai sapnuojant galima tiesiog prasiskaidrinti gyvenimą.

Sąmoningo sapnavimo paprastai mokosi tie asmenys, kurie dažnai regi košmarus. Suvokiant, kad tai tik sapnas, galima pakeisti košmarų scenarijų. Galima netgi kalbėtis su tų košmarų objektais.

Jeigu sapne persekioja monstras, galima paklausti savo pasąmonės, ką reprezentuoja monstras, kokį vidinį konfliktą išgyvenate ir ką reikėtų išspręsti gyvenime, kad košmarai baigtųsi. Sapnas yra mūsų pasąmonės būdas kalbėtis su sąmone.

Jeigu turime tokią galimybę, pasąmonė gauna įrankį tai daryti tikslingai ir stipriai. Tuomet, be košmarų įveikimo, galima pradėti tobulinti tam tikrus įgūdžius.

Pvz., sportininkai treniruojasi atlikdami tam tikrus pratimus ir dėl to keičiasi raumenų atmintis, gerėja jų rezultatai ir sporto pasiekimai. Jeigu laukia, tarkime, dartų mėtymas, galima treniruotis ir sapne, ir atsikėlus. Po kelių tokių praktikų miegant, būsite patobulėję ir realybėje.

Kitas būdas užsiimti saviterapija – spręsti psichologines problemas, susidraugauti su vidiniais archetipais, susitikti su vidiniu vaiku, savo moteriškąja ar vyriškąja puse (anima ir animus), daryti viską, ką daro žmonės per terapiją dirbdami su psichoterapeutu. Apskritai kalbant, sąmoningai sapnuojant yra daug įvairių galimybių.

Sapnuojant galima užsiimti kūryba, t. y. ieškant originalių sprendimų galima leisti pasąmonei atsakinėti į tuos klausimus, kurie kyla tikrovėje. Jeigu papuolėte į keblią situaciją, vėlgi galite ieškoti išeities žiūrėdami, kokius atsakymus į rūpimus klausimus pateiks pasąmonė.

Rytų kultūrose tai vadinama dvasingumo praktika: budistai apskritai bando į nušvitimą nukeliauti būtent sapno metu. Sapne galima bendrauti ir su Dievu. Sąmoningo sapnavimo galimybės itin plačios, viskas priklauso nuo to, kokie yra sapnuojančio asmens interesai tam tikrame gyvenimo etape.

Dauguma žmonių, kurie praktikuoja sąmoningą sapnavimą, ilgainiui patiria visą šių galimybių spektrą: nuo malonumų patenkinimo iki aukštesnių prasmių, tikslų ieškojimo, gyvenimo įprasminimo ar kūrybingų sprendimų. Žinau autorių, kurie net knygas rašo susapnuodami scenarijus ir toliau tęsdami istoriją, grįždami sapnuose pas tuos herojus ir bandydami išsiaiškinti, kas jiems nutinka.

Kodėl verta rašyti sapnų dienoraštį?

Sapnų dienoraštis – pirmas žingsnis stipresnio, glaudesnio ryšio su sapnais link. Kai pradedami fiksuoti sapnai, tiesiog jie geriau įsimenami, atsimenama daugiau detalių, turinio. O tai būtina daryti, nes pradėjus sąmoningai sapnuoti, bet atsikėlus nieko neatsiminti, neduos jokios naudos iš sąmoningo sapnavimo. Dienoraštį geriausia rašyti į specialų bloknotą.

Aišku, galima tai daryti ir kompiuteryje, bet rekomenduojama į popierinį variantą. Sapnų dienoraštį laikyti prie lovos taip, kad per daug nesijudinant būtų pasiekiamas. Ryte pirmas dalykas, nuo kurio reikėtų pradėti dieną, – surašyti tai, ką atsimenate iš sapno.

Patariama netgi nejudinti kūno, stengtis išlikti toje pačioje pozoje, kokioje buvote nubudimo akimirką, nes taip geriau dirba atmintis, ir tada galite išsamiai aprašyti sapną. Kuo išsamiau aprašote, kuo daugiau detalių išvardijate, tuo susitelkimas ties sapnais didėja, sapnų atsiminimas gerėja. Vien dėl to, kad pradedate daugiau dėmesį kreipti į sapnus, pasąmonė nudžiunga, kad jos pagaliau pradėjote klausytis.

Tuomet ji pradeda aiškiau kalbėti, aplanko ryškesni sapnai, įžvelgiama daugiau naujų interpretacijų, kodėl sapnuoti tam tikri simboliai, ir ką man nori pasakyti pasąmonė. Trumpai tariant, atsiranda gerokai stipresnis ryšys su vidiniu balsu.

Įdomu

Žmonės pamiršta maždaug 90 % savo sapnų.

12 % žmonių sapnuoja nespalvotus sapnus, likę – spalvotus. Tyrimai, atlikti 1915–1950 m., parodė, kad dauguma regėjo juodai baltus sapnus, tačiau nuo 1960 m. ši statistika pradėjo keistis. Dabar tik 4,4 % žmonių iki 25 metų sapnuoja nespalvotus sapnus. Šie pokyčiai siejami su tuo, kad nespalvotą televiziją pakeitė spalvota.

Dažniausiai sapnuose patiriama emocija yra nerimas. Negatyvios emocijos sapnuose patiriamos dažniau nei pozityvios.

Per naktį galima susapnuoti 4–7 sapnus, kuriuos vidutiniškai regima 1–2 val.

Apie 70 % sapno veikėjų vyrų sapnuose yra kiti vyrai. Moterys sapnuoja maždaug vienodai tiek vyrų, tiek moterų.

Tyrimai rodo, kad 18–38 % žmonių yra susapnavę bent vieną pranašišką sapną. Pranašiškais sapnais tiki 63–98 % žmonių.

Per REM miego fazę dauguma kūno raumenų laikinai paralyžiuojami. Pabudus per šią fazę vis dar sapnuojama, bet visiškai negalima pajudėti.

Organizatorių nuotr.

Gemius

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder