Lėktuvų saugos paslaptys: kodėl turite vos 15 sekundžių ir ką oro linijos nutyli
Kritinės sekundės 11 kilometrų aukštyje
Jei salone staiga kristų slėgis, keleiviai neturi 15 minučių ramiai užsidėti kaukę. Kruiziniame aukštyje žmogus turi apie 10–15 sekundžių „naudingo laiko“, kol praranda sąmonę dėl deguonies bado (hipoksijos).
Svarbu tai, kad hipoksija dažnai nesukelia panikos – žmogus gali jaustis keistai ramiai ar tiesiog lengvai apsvaigti, kol staiga praranda sąmonę.
Būtent todėl taisyklė „pirmiausia kaukę sau, tada kitam“ yra bekompromisė.
Kaukėse esančio deguonies užtenka maždaug 12–15 minučių. Šio laiko pakanka pilotams saugiai nusileisti į žemesnį aukštį, kuriame oras vėl tampa tinkamas kvėpuoti.
Saugiausios vietos ir įgulos paslaptys
Nors aviakompanijos vengia išskirti konkrečias vietas, statistika rodo, kad galinis lėktuvo trečdalis avarijų metu pasižymi didesniu išgyvenamumo rodikliu (apie 32 % mirtingumas gale, palyginti su 39 % viduryje).
Atgal atsuktos kėdės: Galbūt pastebėjote, kad įgulos nariai kilimo ir tūpimo metu sėdi atsisukę atgal. Tai fizika – kieto tūpimo metu jų nugaros sugeria smūgio jėgą, apsaugodamos kaklą ir galvą, kad jie liktų darbingi ir galėtų vadovauti evakuacijai.
Dingusios gelbėjimosi liemenės: Nors tai skamba neįtikėtinai, pasitaiko atvejų, kai liemenės pavagiamos kaip suvenyrai. Patyrę keliautojai visada ranka patikrina po sėdyne esančią erdvę vos atsisėdę.
Nematoma higienos pusė
Pati nešvariausia vieta lėktuve nėra tualetas. Tyrimai rodo, kad ant atlenkiamų staliukų randama iki 8 kartų daugiau bakterijų nei ant tualeto nuleidimo mygtuko.
Kadangi lėktuvai tarp skrydžių paruošiami itin greitai, staliukai retai dezinfekuojami kruopščiai.
Rekomenduojama vengti kavos ar arbatos, gaminamos iš lėktuvo talpyklų vandens. Šios talpyklos valomos retai, o atlikti tyrimai jose yra fiksavę netgi žarnyno lazdelės (E. coli) pėdsakų.
Saugiausia rinktis vandenį iš gamykliškai uždarytų buteliukų.
Techniniai mitai: žaibas ir sparnai
Daugumą keleivių gąsdina į lėktuvą pataikantis žaibas ar stipriai besilankstantys sparnai, tačiau tai – normalios konstrukcijos ypatybės.
Vidutiniškai į kiekvieną komercinį lėktuvą žaibas pataiko kartą per metus. Lėktuvo korpusas veikia kaip Faradėjaus narvas – energija nukreipiama išorine dalimi ir išleidžiama atgal į atmosferą.
Sparnai suprojektuoti atlaikyti milžiniškas apkrovas. Pavyzdžiui, „Boeing 787“ sparnai bandymų metu gali išlinkti į viršų beveik 7,5 metro nesulūždami.
Skrydžio saugumas priklauso ne tik nuo technikos, bet ir nuo keleivio pasirengimo. Paprastas veiksmų planas – suskaičiuoti eiles iki artimiausio išėjimo ir žinoti, kaip veikia kaukė – kritinę akimirką gali tapti lemiamu veiksniu.
Šaltinis: Airport NOW: SHOCKING Secrets Airlines Don't Want You To Know
Rašyti komentarą