Liepos 10-ąją vardo dieną švenčia

Amalija, Amelija

Šis vardas kildinamas iš senovės vokiečių šaknies amal, reiškiančios „darbšti“, „stropi“ arba „kova“. Kita vardo aiškinimo versija nurodo, kad jis gali reikšti „Dievo kūrinys“. Reikšmė – „darbšti, veikli moteris“.

Eirimė

Lietuviškas dvikamienis vardas. Manoma, kad sudarytas iš dėmenų ei- („eiti“, „judėti“) ir rim- (susijusio su „rimti“, „ramybė“). Reikšmė aiškinama kaip „einanti į ramybę“, „rami, santūri“.

Gilvainas, Gilvainė

Seni lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų gil- („gilus“ arba „gilti, skaudinti“) ir vain- („vaina“, t. y. „priežastis“, „kaltė“ arba „vainas“ - „karys“). Galima reikšmė – „skaudinanti priežastis“ arba „stiprus karys“.

Melė

Tai dažniausiai yra trumpinys arba švelninys iš ilgesnių vardų, tokių kaip Amelija (germanų kilmės, reiškiantis „darbšti“) ar Melanija (graikų kilmės, reiškinantis „tamsi“). 

Lietuvoje šis vardas taip pat neretai siejamas su lietuvių kalbos žodžiu „meilė“, o kartais naudojamas kaip vardo Melisa trumpinys.

Neikantas, Neikantė

Senoviniai lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų nei- („nė, niekaip, negu“) ir kant- („kantus, kantrus“). Tiksli reikšmė nėra žinoma, tačiau dažniausiai aiškinama kaip „ištvermingas“, „kantrus“.

Vardai simbolizuoja nepalaužiamą charakterį, kantrybę, atkaklumą bei sugebėjimą ištverti sunkumus.

Neimantas, Neimantė

Lietuviški dvikamieniai vardai, sudaryti iš dėmenų nei- („nė, niekaip, negu“) ir mant- („mantus, sumanus“ arba „manta, turtas“). Reikšmė aiškinama kaip „išmintingas“, „sumanus“, „turtingas“.

Sigutė

Tai trumpinys arba savarankiška moteriškoji forma, kilusi iš lietuviškų vardų su dėmeniu sig- arba siejama su germanų šaknimi sigu – „pergalė“. Reikšmė – „nugalėtoja“, „pergalės nešėja“.

Vardas taip pat yra glaudžiai susijęs su lietuvių tautosaka. Jis puikiai žinomas iš populiarios lietuvių liaudies pasakos apie našlaitę Sigutę.