Benediktas
Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš žodžio benedictus – „palaimintas“, „gerai įvertintas“, „tas, apie kurį gerai kalbama“. Vardo reikšmė – „palaimintasis“. Krikščioniškoje tradicijoje vardas glaudžiai siejamas su šventuoju Benediktu Nursiečiu – Vakarų vienuolystės pradininku ir Europos globėju.
Kipras
Šis vardas siejamas su Viduržemio jūros sala Kipru. Manoma, kad vardo reikšmė – „kilęs iš Kipro“. Antikos tradicijoje Kipras buvo glaudžiai susijęs su meilės ir grožio deivės Afroditės kultu, todėl vardas turi senas istorines ir kultūrines sąsajas.
Pijus
Tai lotynų kilmės vardas, kilęs iš žodžio pius – „pamaldus“, „doras“, „pareigingas“, „ištikimas“. Reikšmė: „pamaldus“, „garbingas“, „sąžiningas“. Vardas ypač paplito katalikiškoje tradicijoje, nes jį yra pasirinkę ne vienas Romos popiežius.
Šarūnė
Tai lietuvių kilmės vardas, moteriškoji vardo Šarūnas forma. Šio vardo kilmė nėra visiškai aiški – tai senosios lietuvių kalbos vedinys, kilęs iš žodžio „šarus“, kuris reiškia „greitas“, „vikrus“, „spartus“ arba „skubiai dirbantis, vaikštantis“.
Prasmė siejama su energingumu, veržlumu ir gyvybingumu. Vardas žinomas lietuvių kultūroje ir tautinėje vardyno tradicijoje.
Vilma
Šio vardo kilmė nevienareikšmiška. Dažniausiai jis laikomas sutrumpinta germanų kilmės vardų, prasidedančių dėmeniu Wil- (pvz., Vilhelmina), forma. Dėmuo wil reiškia „valia“, „ryžtas“, „troškimas“. Prasmė siejama su tvirta valia, ryžtingumu ir atkaklumu.
Yaip pat tai gali būti lietuviško vardo Vilmantė (sudaryto iš žodžių „viltis“ ir „manta“) trumpinys.
Vilmantas, Vilmantė
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų vil- („viltis, noras, siekis“) ir mant- („mantus, sumanus“, taip pat „turtas“). Vardų reikšmė aiškinama kaip „sumanus siekiantis“, „turintis kilnių siekių“ arba „išmintingas ir ryžtingas“. Tai vieni iš tradicinių lietuviškų dvikamienių vardų.
Žutartas, Žutarta
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų žu- (reikšmė siejama su žodžiu „žudyti“ (varginti, kankinti)) ir tart- („tarti, kalbėti, sakyti“). Vardai priskiriami seniesiems lietuviškiems dvikamieniams vardams, atgaivintiems iš istorinių šaltinių.
Žutautas, Žutautė
Tai lietuvių kilmės dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų žu- (iš „žudyti“ – „varginti, kankinti“) ir taut- („tauta“, „žmonės“, „gentis“). Vardai yra ganėtinai reti ir turi istoriškai agresyvų ar kovinį skambesį, būdingą archajiškiems lietuvių vardams.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą