Lietuviški žalieji smidrai jau parduotuvėse: juose gausu vitaminų, geležies, kalio, cinko, aminorūgščių

Prekybos tinklo „Maxima“ lentynas savaitgalį pasiekė tradiciniai žali smidrai su šviesiai violetiniu atspalviu, o pakeliui – ir tiesiog žalios spalvos smidrai. Jų sezono metu parduodama keturis kartus daugiau nei baltųjų.

„Anksčiau šiemet pasirodžiusios daržovės – lietuviški agurkai ir pomidorai yra auginami šiltnamiuose. Smidrai šiuo atžvilgiu yra išskirtinė daržovė, auganti laukuose. Dėl šios priežasties ji itin jautri orų pokyčiams ir smidrus auginantiems ūkininkams iš tiesų reikia pasistengti, kad derlius būtų sėkmingas. Žaliųjų smidrų kaina, palyginti su pernai, mūsų parduotuvėse nesikeičia – sezono pradžioje kilogramas smidrų kainuoja 9,99 Eur“, – sako Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.

Smidrų veislės skirstomos pagal ūglių spalvą – išskiriami penki veislių tipai: balti, žali, tamsiai violetiniai, žali su šviesiai violetiniu atspalviu ir rožiniai-violetinio atspalvio. Daržovėse gausu vitaminų, ypač K, A ir E. Geležis, kalis, cinkas ir apie 20 aminorūgščių yra dar keli smidrų privalumai, dėl kurių juos vertina dietologai. Be to, smidrai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Nors sakoma, kad vertingiausios yra smidrų ūglių galvutės, nes būtent jose augalai sukaupia daugiausia maistinių medžiagų, tačiau skonio prasme įspūdingas visas ūglys.

Pirmą derlių sunaikindavo šalnos

Baltųjų smidrų derlių prieš savaitę prekybos tinklui pristatęs Simonas Klinavičius, ūkio „Geras šparagas“ įkūrėjas, atviras – šiemet yra tik antri metai, kai pavyko išsaugoti didžiąją dalį populiariausių žaliųjų smidrų su šviesiai violetiniu atspalviu derliaus.

„Iki tol apie 90 proc. derliaus, t.y. nuo pusės tonos iki visos tonos šių smidrų tiesiog nušaldavo. Daržovė yra be galo jautri šalčiams. Naktį kelias valandas užsilaikius neigiamai temperatūrai, aukštesniems smidrų ūgliams ji tampa pragaištinga“, – pasakoja S. Klinavičius.

Kol kas žaliųjų smidrų sezonas tik prasideda, ūkyje įvyko du rimtesni skynimai. Pasak S. Klinavičiaus, vis dar trūksta šilumos – dienos metu temperatūra galėtų būti keliais laipsniais didesnė.

„Idealu, kai naktį vyrauja 12-13 laipsnių temperatūra, o dienomis sušyla iki 20 ir daugiau laipsnių. Tiesa, jei karštis didelis, pavyzdžiui, viršija 30 laipsnių, tada smidrai per valandą gali užaugti net 1-2 cm. Kaip sakoma, auga tiesiog akyse“, – juokiasi jis.

Pasirodo, smidrams, ypač kelerių metų amžiaus augalams, net sausros nėra baisios – jų šaknys ištįsusios iki poros metrų, tad vandeniu sugeba apsirūpinti. Pagrindinis iššūkis – užtikrinti šilumą.

„Smidrams balandžio pradžioje įrengėme mažus tunelius, arba tiesiog – šiltnamius, apsaugančius nuo šalnų. Specialius lankus uždengėme keliais plėvelės sluoksniais. Taip paruoštiems augalams reikia apie 10 dienų, kol pasirodo pirmieji ūgliai. Tiesa, jų kiekiai būna maži, todėl reikėjo palaukti gegužės“, – sako ūkio „Geras šparagas“ įkūrėjas.