Lietuvos miestas, kuriame bus ir sotu, ir įdomu: kviečia net ieškančius labai pikantiškų nuotykių

(1)

Žemaitėjės suostėnė – toks užrašas pasitinka įvažiuojant į legendomis apie meškas apipintus Telšius. Čia atvykę svečiai ne tik priimami šiltai bei žemaitiškai svetingai, bet ir kviečiami patirti įvairiausių potyrių. Net ir labai pikantiškų.

Telšiuose viešėjusi „Delfi“ laida „Ar galiu užeiti?“ pirmiausia pasibeldė į Žemaitijos turizmo informacijos centro duris, jo pastate įsikūręs ir unikalus meškų muziejus. 

Čia galima rasti virš 6000 meškučių iš 29 šalių. Beje, prisidėti prie šios iniciatyvos gali kiekvienas – atvykę į muziejų galite palikti ir savo atsineštą pliušinį, stiklinį, metalinį, medinį ar kitokį meškutį, o gal net ir didžiulį meškiną.

Žemaitijos turizmo informacijos centro direktorius Egidijus Vaškelevičius „Delfi“ pasakojo, kad į Žemaitiją kviečia visus ir papramogauti, ir pabūti, ir pajiestė. 

„Žemaitijoj mes ne valgom, o ėdam. Dažnai iš Vilniaus atvažiavę sako: nu tie gyvuliai yra. O mes sakom, kad ėst yra tarptautinis žodis. 

Kaip anglai sako – eat, lenkai – ješč, išvertus pažodžiui – jiestė“, – iš karto su žemaitiška tarme supažindino E. Vaškelevičius.

Telšiuose yra daugybė mažųjų puošmenų – nuo akmenyje įspaustos meškos pėdos iki mažesnių ar didesnių medalionų ar skulptūrų, nešančių sėkmę. 

Vienas toks medalionas yra visai netoli turizmo centro, sakoma, kad padėjus ant jo nykštį ir apsisukus aplink save tris kartus, piniginė tikrai pastorės.

Telšiuose taip pat galima rasti išskirtinį gaublį, ant kurio – tik Žemaitija su sostine Telšiais. Ne vieną meno kūrinį po atviru dangumi miestui yra padovanoję ir Vilniaus dailės akademijos Telšių fakulteto studentai.

Mieste taip pat yra net 61 meškos skulptūra. Vienos yra didelės, kitos mažos, o kai kurios – netgi stebuklingos. 

Viena tokių, kuri pildo norus, įkurdinta ant vadinamosios didžiosios Žemaičių sienos. Tam, kad noras išsipildytų, reikia patrinti meškai nosį. 

Beje, kad tai daro dažnas praeivis, įsitikinome ir patys, filmuodami laidą net iš tolo matėme, kad nė vienas praeivis nepraeina nepatrynęs geležinei meškai nosies.

Toje pačioje sienoje galima susipažinti ir su visa Žemaitijos istorija. Čia pažymėti ir svarbiausi įvykiai, taip pat galima artimiau susipažinti ir su žemaitiška tarme. 

Beje, laidos „Ar galiu užeiti?“ vedėja iš G. Vaškelevičiaus sulaukė ir trumpo egzamino. 

Telšius aprodęs G. Vaškelevičius klausė, ką reiškia vienas ar kitas žemaitiškas žodis. O ar jūs žinote, ką reiškia blezdinga, nuotrinė ar kuisis? Žemaitijos sostinėje yra įsikūrusi ir viena iš keturių kunigų seminarijų Lietuvoje. 

Šiuo metu Telšių kunigų seminarijoje rengiami parengiamojo kurso klierikai. O visai šalia seminarijos stūksto įspūdinga Telšių katedra. 

Ji išskirtinė tuo, kad turi net du aukštus, antrame aukšte įrengtas Šv. Antano Paduviečio altorius.

Žemaičiai garsėja ir išskirtiniais savo patiekalais, čia galite rasti ir cibulynės, ir kastinio ar kraujinių vėdarų, tačiau neseniai Telšiuose savo restoraną atidariusios dvynės seserys pasakojo, kad senieji žemaitiški patiekalai iš tikrųjų yra visiškai kitokie. 

„Žemaitiški patiekalai nėra kugelis ar šmakalas. Tai XIII-XIX amžiaus patiekalai, – pasakojo viena iš restorano „Abatija“ įkūrėjų Jolanta Rupeikienė. – Mes esame miškingose vietose, kur meškos gyveno, tai mes valgėm žvėrieną, avieną, nes čia buvo auginama. 

Tai tikrieji žemaitiški patiekalai yra žvėriena ir ėriena.“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder