Meną ir lėkštėje, ir ant sienos kuriantis Rakauskas – apie paveikslą, sudominusį Sabonių šeimą, ir darbą „Kuchmistrų“ restorane
Laida apsilankys Artūro maisto gamybos mekoje, ,,Kuchmistrų“ restorane, įsikūrusiame Zyplių dvare. Būtent čia, pokalbio su Kristina Rimiene metu, A. Rakauskas atskleis daugialypę savo kasdienybę.
Darbas restorane, kuriame lankydavosi ir garsioji Kate Moss
Profesionaliame virtuvės pasaulyje Artūras sukasi jau 17 metų. Tačiau ši patirtis, kaip pats pripažįsta, tikrai nėra lengva.
„Virtuvė yra stresinis darbas – viskas vyksta kone armijos ritmu. Tačiau, kai gauni pauzę, atrodo, kad tos energijos trūksta“, – pripažins jis.
O užsivėrus virtuvės durims, atsiveria kitos, nes menas – antrasis A. Rakausko pasaulis. Pastarasis yra kardinaliai kitoks, nes jame nėra komandų. Kūryba Artūrą lydi nuolatos – net važiuodamas iš darbo, jis mintyse jau dėlioja būsimus meno kūrinio potėpius: galvoja apie spalvas ir motyvus. O grįžęs namo, vyras juokauja čia beveik nė nebeturintis švarių drabužių – visus juos puošia dažai.
Meilė menui A. Rakauską aplankė dar vaikystėje. „Man buvo ketveri metai, kai pamilau meno pasaulį“, – laidoje prisimins kulinaras ir menininkas.
Įkvėpimu tapo vyresnio brolio piešinys, kuris taip įstrigo atmintyje, kad tapyba ir piešimas tapo neatsiejama jo gyvenimo dalimi. Vis dėlto kelias į dailę nebuvo tiesus, nes vaikystėje Artūrui nepavyko įstoti į Kauno dailės mokyklą. Stojimo egzamino metu jis nesusikaupė, ir dėl jaunatviško vėjavaikiškumo neatskleidė savo tikrojo potencialo. Kaip pats šiandien prisimena, stojimo dieną jis labiau rūpinosi ne kaip parodyti savo talentą, o žaidimais su nauju draugu.
Tačiau šiandien jis į tai žvelgia su lengvumu, nes pripažįsta, kad gyvenimas viską sudėliojo savaip. Būtent profesionali virtuvė, disciplina ir ugnimi alsuojančios keptuvės atvėrė A. Rakauskui pasaulio platybes.
Siekdamas tobulėti, Artūras išvyko į Londoną, kur dirbo „Private members club“. Čia patenka tik išrinktieji kulinarai – savo srities profesionalai. Tarp restorano lankytojų dažnai pasirodydavo ir pasaulinio lygio žvaigždės – nuo Jasono Stathamo iki Kate Moss.
„Išeini į lauką ir matai paparacius, jau laukiančius įžymybių“, – laidoje šį gyvenimo tarpsnį prisimins A. Rakauskas.
Patiekalai, kuriuose istorija susitinka su dabartimi
Pradėjęs nuo desertų gamybos, Artūras palaipsniui kilo karjeros laiptais, kol galiausiai perėjo visas virtuvės pozicijas. Taip jis sukaupė patirties bagažą, kuris šiandien jam leidžia vadovauti virtuvei Lietuvoje.
Sugrįžęs į Lietuvą, A. Rakauskas jau 8 metus mėgaujasi darbu „Kuchmistruose“ – vietoje, kur virtuvė tampa ne tik maistu, bet ir istorija.
Arūno ir Linos Tarnauskų įkurtame restorane gimsta netikėti kulinariniai sprendimai ir yra puoselėjamas kitoks požiūris į lietuviškus patiekalus. Šioje virtuvėje kūryba remiasi ne tik improvizacija, bet ir istoriniais šaltiniais, nes čia kiekvienas patiekalas turi savo kilmę ir pasakojimą.
„Reikia remtis šaltiniais, knygomis, tyrinėti“, – apie tai, kaip vyksta darbas šalia Šakių rajono esančio dvaro įsikūrusioje „Kuchmistrų“ virtuvėje, pasakos A. Rakauskas.
Anot jo, čia šaltibarščius užsisakę lankytojai dažnai tikisi įprasto, visiems pažįstamo skonio. Tačiau sulaukę patiekalo nustemba, nes šiame restorane jie atrodo visai kitaip nei būtų galima tikėtis.
Remdamasis istoriniais šaltiniais, šefas ieškojo sprendimo, kuris sujungtų praeitį ir dabartį. Taip A. Rakauskas sukūrė savo interpretaciją – „žalibarščius“ – kuriuose susijungia senoji lietuvių virtuvė ir šiuolaikinis skonis.
Netikėtas klausimas iš Arvydo Sabonio žmonos
Tačiau istorija A. Rakauskui svarbi ne tik skoniuose. Tą patį jis perteikia ir drobėje – čia istorija susitinka su inovatyviais sprendimais.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – A. Rakausko nutapytas Barboros Radvilaitės portretas. Legendinius jos perlus jis pakeitė spalvotais „Skittles“ saldainiais. Taip gimsta unikali Artūro kūryba, kurioje dabartis susitinka su praeitimi.
Viena įsimintiniausių istorijų, kuria A. Rakauskas pasidalins ir laidoje, prasidėjo nuo paprasto įrašo socialiniuose tinkluose. Nutapęs Arvydo Sabonio portretą, kuriame įamžino ir jo sūnus bei trenerį Joną Kazlauską, menininkas tiesiog pasidalijo savo darbu socialiniuose tinkluose. Tuomet jis nė neįtarė, kuo visa tai baigsis.
Tačiau jau netrukus jis sulaukė žinutės iš Ingridos Sabonienės su intriguojančiu klausimu: „Kokia mano vyrų kaina?“
Šis netikėtas susidomėjimas turėjo gražią istorijos baigtį, nes paveikslas atsidūrė Sabonių šeimos restorane Palangoje. Kaip pripažįsta pats A. Rakauskas, ši istorija jam tapo ne tik maloniu siurprizu, bet ir svarbiu įvertinimu – ženklu, kad jo kūryba paliečia net ir tuos, kuriuos žino visa Lietuva.
Kam A. Rakauskas visą savo dėmesį skiria dabar?
Šiandien menininko kūrybinis laukas gerokai platesnis. Artūras imasi ir didelio formato tapybos, kurioje atsiskleidžia jo mėgstama daugiasluoksnė technika, leidžianti kūriniams įgauti gylio ir vizualinės išraiškos. Šie darbai natūraliai įsilieja tiek į privačias erdves, tiek į šiuolaikinius biurus, tapdami ne tik interjero dalimi, bet ir savitu akcentu, formuojančiu aplinkos nuotaiką.
Vienas įspūdingiausių A. Rakausko darbų – net 11 metrų ilgio siena, vaizduojanti pagrindinius Kauno objektus. Prie šio darbo Artūras praleido pusę metų, kruopščiai tapydamas kiekvieną detalę.
Šiuo metu Artūras kuria naują darbą Karo muziejaus parodai apie Lietuvos ir Švedijos istoriją. Joje bus pristatoma Kotryna Jogailaitė – XVI a. Lietuvos ir Lenkijos didikė, tapusi Švedijos karaliene ir sustiprinusi abiejų šalių ryšius. Būtent A. Rakausko kūrinys taps pirmuoju vizualiniu akcentu, pasitinkančiu lankytojus įžengus į parodą.
Tačiau nepaisant visų projektų ir kūrybinių išbandymų, A. Rakausko kasdienybė išlieka paprasta.
„Namie gaminu, bet tikrai ne tiek, kiek darbe“, – juoksis jis pridurdamas, kad kartais viskas baigiasi visai paprastai – dešrelėmis su garstyčiomis.
„Floristiniame deserte“ – „Kuchmistrų“ kabančio ženklo dekoras
Po įkvepiančio interviu, K. Rimienė nuspręs papuošti „Kuchmistrų“ restorano iškabą, kuri pavirs šio sekmadienio „Floristiniu desertu“.
„Pirmiausia išplėčiau iškabos gabaritą su šakomis“, – pasakos floristikos dizainerė, taip sukurdama pagrindą visai kompozicijai.
Siekdama išryškinti gėlių žiedus, K. Rimienė prie iškabos taip pat pritvirtins ir medžio rentinį.
O kadangi tai – kabantis objektas, floristikos dizainerė primins, jog svarbiausia yra lengvumas. „Nesinori uždengti visos iškabos“, – teigs laidos vedėja.
Todėl gėlių čia bus nedaug, tačiau visos jos tikrai išraiškingos. Kompozicijoje dominuos karališkos protėjos, veronikos, gvazdikai, skabijozos, eukaliptas, žaluma. Visa tai papildys vijoklių gijos, kurios suteiks judesio ir gyvumo.
Gėlės bus komponuojamos kolbelėse, todėl visa instaliacija atrodys lengva, tarsi pakibusi ore. Tai – ne tik dekoras, bet ir savotiškas gyvas „Kuchmistrų“ identiteto simbolis, kuriame susijungs istorija, estetika ir šiuolaikinė floristika.
Rašyti komentarą