Mitas apie sėdėjimo žalą sugriautas: sėdimas gyvenimo būdas gali būti naudingas, tačiau su viena sąlyga

Posakis „sėdėjimas – tai naujasis rūkymas“ girdimas itin dažnai ir jau tapo sveikos gyvensenos aksioma. Esame įpratę galvoti, kad kiekviena minutė, praleista kėdėje ar ant sofos, neišvengiamai artina organizmo senėjimą. 

Tyrimai išties seniai sieja ilgalaikį sėdėjimą su kognityvinių funkcijų silpnėjimu.

Vis dėlto naujas mokslinis tyrimas šį vaizdą gerokai papildo. Jame teigiama, kad mažo judrumo elgesio poveikis smegenų sveikatai priklauso nuo to, kaip būtent žmogus leidžia laiką sėdėdamas – ar tai yra „aktyvus“, ar „pasyvus“ sėdėjimas, rašo Inc.

Tyrimas, publikuotas Journal of Alzheimer’s Disease, nagrinėja ryšį tarp sėdėjimo ir kognityvinės sveikatos. Šiuo metu pasaulyje daugiau nei 55 milijonai žmonių gyvena su demencija, įskaitant Alzheimerio ligą, o kasmet diagnozuojama beveik 10 milijonų naujų atvejų.

Ankstesni tyrimai dažniausiai sėdimą gyvenimo būdą vertino kaip vienalytę veiklą. Šis darbas taiko kur kas niuansuotesnį požiūrį – jis skiria aktyvų sėdėjimą (pavyzdžiui, skaitymą ar stalo žaidimus) ir pasyvų sėdėjimą (televizoriaus žiūrėjimą), siekdamas geriau suprasti, kaip skirtingos mažo judrumo veiklos veikia smegenis.

Tyrimo metodologija

Mokslininkai išanalizavo duomenis iš aštuonių elektroninių duomenų bazių – EMBASE, Web of Science, PsycINFO, CINAHL, Medline, SPORTDiscus, PubMed ir Scopus – nuo jų įkūrimo iki 2024 m. rugsėjo. 

Buvo atlikta sisteminė 85 tyrimų apžvalga, nagrinėjanti kasdienes sėdimas veiklas realiomis gyvenimo sąlygomis, o ne specialiai sukurtas programas kognityvinėms funkcijoms skatinti.

Išvados: ne visas sėdėjimas yra vienodas

„Sėdėjimo tipas iš tiesų turi reikšmės. Šie rezultatai rodo, kad net maži kasdieniai pasirinkimai – pavyzdžiui, skaityti knygą vietoje televizoriaus žiūrėjimo – gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą senstant“, – teigė visuomenės sveikatos tyrėjas ir vienas iš darbo autorių Paulas Gardineris.

Analizuodami daugybę tyrimų, Gardineris ir jo kolegos nustatė, kad aktyvus sėdėjimas – įskaitant skaitymą, kortų žaidimus ar darbą kompiuteriu – nuosekliai siejamas su geresne kognityvine sveikata. Šios veiklos buvo susijusios su geresnėmis vykdomosiomis funkcijomis, epizodine ir darbine atmintimi.

Tuo tarpu pasyvus sėdėjimas beveik visais atvejais buvo siejamas su neigiamais kognityviniais padariniais. 

Tokios veiklos kaip televizoriaus žiūrėjimas, kai žmogus atsijungia tiek fiziškai, tiek protiškai, buvo susijusios su prastesniais pažintiniais rodikliais ir didesne demencijos rizika.

Nors fizinis aktyvumas išlieka itin svarbus smegenų sveikatai, šie duomenys rodo, kad mentinis įsitraukimas taip pat yra esminis veiksnys – ir tam nebūtina pakilti nuo kėdės. Aktyvus protinis darbas sėdint vis tiek gali suteikti reikšmingos naudos smegenims.

Gardineris ir jo kolegos tikisi, kad šios išvados taps pagrindu būsimoms studijoms ir padės patikslinti visuomenės sveikatos rekomendacijas. 

Užuot sutelkus dėmesį vien tik į raginimą „mažiau sėdėti“, siūloma daugiau kalbėti apie skirtumą tarp pasyvaus ir aktyvaus sėdimo elgesio, suteikiant žmonėms galimybę rinktis sąmoningiau.

„Sveikatos patarimai galėtų pereiti nuo paprasto raginimo mažinti sėdėjimo laiką prie mentališkai aktyvesnių veiklų skatinimo sėdint. 

Tai gali padėti žmonėms įgyvendinti paprastus, realistiškus pokyčius, palaikančius ilgalaikę smegenų sveikatą ir galimai mažinančius demencijos riziką“, – apibendrino Gardineris.