Ji yra ne tik gerai žinomas modelis, dirbantis su įvairiais prekiniais ženklais, besifilmuojantis muzikiniuose klipuose ar serialuose, bet ir stropi studentė, šiemet Jungtinėje Karalystėje įgysianti tarptautinio verslo vadybos bakalauro laipsnį.
Svajonės netikėtai virto realybe
Arneta Liberytė neslepia, jog per visą, kol kas dar trumpą, savo gyvenimą spėjo išbandyti be galo daug sričių, tačiau būtent atradusi profesionalaus modelio darbą suprato, jog jis ją lydės visą gyvenimą.
„Nuo pat paauglystės visuomet mintyse turėjau keletą sričių, kuriose norėjau save realizuoti – domėjausi verslu, modelio karjera, sportavau, dirbau ar prisidėjau prie įvairių kitų veiklų.
Teko išbandyti tiek boksą, dviračių sportą, šokius, lengvąją atletiką bei daugelį kitų moksleivius dažnai sudominančių būrelių, tačiau būtent sulauktas dėmesys išvykus mokytis ir dirbti į užsienį mane paskatino nesuabejoti savimi ir pradėti profesionalaus modelio karjerą“, – su šypsena veide savo istoriją pasakoja Arneta.
„Nuo pat vaikystės buvau labai atletiško kūno sudėjimo, nenustygdavau vietoje, tad tėvai pasitarę tarpusavyje mane nuvedė į Panevėžio lengvosios atletikos maniežą, jog būtent ten galėčiau išlieti visą energiją bei emocijas.
Pradėjau lankyti lengvąją atletiką, tapau profesionalia bėgike. Nuo pat ankstyvos paauglystės man buvo labai svarbu save atrasti, kad suprasčiau, ką noriu veikti ir daryti gyvenime.
Neslėpsiu sakydama, jog pakankamai anksti subrendau bei tapau savarankiška, anksti pradėjau galvoti apie savo ateitį, tad prieš keletą metų maniau, jog turiu siekti profesionalios sportininkės karjeros“, – dalinasi mergina.
Arneta Liberytė / Foto: Rimvydas Ančerevičius
Kopimą į sporto olimpą pakeitė naujos savęs paieškos
„Treneriai mane labai palaikydavo ir motyvavo nenuleisti rankų. Rezultatai išties gana sparčiai gerėjo, o siekiant dar labiau tobulėti teko įdėti daug sunkaus darbo ir pastangų treniruotėse.
Puikiai pamenu vieną aukščiausių savo laimėjimų, kai prieš maždaug aštuonerius metus Alytuje vykusiose Lietuvos jaunučių sporto žaidynėse lengvosios atletikos finalinėse varžybose kartu su draugėmis pavyko užimti trečią vietą 4×100 metrų bėgimo distancijoje, o individualioje įskaitoje finišuoti šeštai, aplenkiant gausybę dalyvių.
Pasiekus tokius rezultatus užplūdo tikra euforija, nepakartojamas jausmas“, – su džiaugsmu ir nostalgija tuometinius laikus prisimena A. Liberytė.
Tačiau, kaip teigia pati Arneta, nors trenerių keltus aukštus lūkesčius bėgime pakeitė naujos veiklos bei susidomėjimas modelio darbu, per visą gyvenimą ji niekada nebuvo sudvejojusi sporto nauda. „Sportas visuomet buvo, yra ir išliks mano kasdienėje rutinoje. Juk jis man padeda tiek psichologiškai, tiek fiziškai pagerinti savo savijautą. Sportuodama ne tik gerai praleidžiu laiką, bet ir iš naujo atrandu save, pasipildau motyvacijos bei džiaugsmo prieš laukiančius darbus ar užduotis“.
Pripažinimo teko kantriai sulaukti
Arneta sako, jog dar mokyklos laikais draugai ar mokytojai ne visada supratingai reagavo į merginos sau keliamas aukštas ambicijas, gyvenimo tikslus ar tiesiog išskirtinumą. Kai kurie jų net pavydėjo merginai ne tik išorinio grožio, bet ir vidinės ramybės ar pasitikėjimo savimi.
„Mokykloje man sekėsi neblogai, niekada nebuvau prasta mokinė, stengiausi tobulėti ne tik išoriškai, bet ir protiškai.
Dėl įdedamų didelių pastangų siekiant savo svajonių ir kartkartėmis nusišypsojus fortūnai bendraklasiai ar draugai ne kartą akivaizdžiai laidydavo neigiamas replikas, tikėdamiesi mane įskaudinti, pažeminti ar sugriauti mano planus. Dėl asmeninių išskirtinumų kiti žmonės turbūt man pavydėdavo.
Tačiau nepaisant to, nepaisant įvairių nemalonių situacijų ar patirčių, aš supratau savo tikrąją vertę ir pasitikėjimas savimi netgi dar labiau išaugo pradėjus tuos pirmuosius sunkaus darbo vaisius skinti ir jais džiaugtis“, – komentuoja dar tik prieš beveik ketverius metus gimnaziją baigusi Arneta.
„Išvykusi iš Panevėžio į Londoną ir susipažinusi su naujų kultūrų žmonėmis, įsitikinau, jog kiekvienas savo laimę kurti privalo pats. Turime džiaugtis, būti vieningi ir nebijoti dalytis ta laime su kitais.
Kartais visiškai nesuprantu ir atrodo keista, kad žmonėms sunku būti atviriems, įsileisti į savo vidų kitokias, pozityvias mintis, stiprinti savo asmenybę, atrasti naujus pomėgius bei nebijoti būti savimi.
Kiekvienas žmogus yra unikalus ir neturi dėl niekieno kito užgaidų keisti savęs, savo pasirinkimų, požiūrio ar kasdienybės.
Manau, kad mes turime vienas kitą labiau gerbti, mylėti, saugoti, tačiau visuomenėje vis dar be galo trūksta vienybės ir dėmesingumo vienas kitam, nuoširdaus noro vienas kitą suprasti ir esant reikiamybei padėti“, – kiek rimtesne tema prabyla A. Liberytė.
Arneta Liberytė / Foto: Rimvydas Ančerevičius
Lagaminų ilgai krautis neteko
Dar būdama vienuolikos metų Arneta pirmą kartą apsilankė Jungtinėje Karalystėje, kurią pamilo iš pirmo žvilgsnio ir iki pat valstybinių brandos egzaminų pabaigos nekantravo pagaliau čia sugrįžti jau ilgam laikui.
„Vaikystėje gimė svajonė įkurti ir turėti savo verslą. Ji nedingo ir vėliau, tad prabėgus visiems dvylikai metų mokyklos suole nusprendžiau seniai atsiradusių planų nekeisti ir išvykti studijuoti tarptautinę verslo vadybą Vakarų Londono universitete.
Nieko nelaukiau, besibaigiant mokslo metams užpildžiau visus reikiamus dokumentus ir išskridau į Londoną, dar net neturėdama brandos atestato rankose ir nežinodama ar vis dėlto buvau priimta.
Tačiau, kai gavau laišką iš universiteto, kviečiantį studijuoti, negalėjau nustoti šypsotis ir dalintis džiaugsmu su visais aplinkui pasitaikiusiais žmonėmis, jog vienas iš ilgalaikių gyvenimo tikslų išsipildė“, – vienu geriausių savo pasirinkimų išvykti mokytis ir gyventi į užsienį didžiuojasi žavioji Arneta.
„Be to, išvykti mokytis į užsienį ir studijuoti būtent šią sritį panorau dar ir dėl to, nes norėjau įrodyti tiek sau, tiek kitiems mane ugdžiusiems ar mokyklos suole lydėjusiems žmonėms, kad galiu įveikti žymiai didesnius iššūkius nei jie galbūt įveiks per visą savo gyvenimą.
Smagu, kad visa tai virto realybe ir dar toliau su kaupu pildosi – šiuo metu trūksta labai nedaug, jog universitetą baigčiau su aukščiausiu pirmojo lygmens diplomu, nes visus studijų metus buvau ir esu viena geriausių savo kurso studenčių“, – užtikrintai kalba A. Liberytė.
Atsitiktinė pažintis tapo sėkmingu pajamų šaltiniu
Atvykus į Londoną merginai teko ne tik priprasti prie universiteto, dėstytojų ar viso mikroklimato, bet ir gerokai pasukti galvą kur ir ką dirbti, kad galėtų čia išgyventi ir mokytis.
„Atskridusi į Londoną žinojau, kad čia galėsiu likti jau ilgam laikui bei jaučiausi nerealiai ir pakylėtai. Greitai teko susidurti ir su pirmaisiais iššūkiais. Vieną vakarą važiuodama namo iš laikino darbo, turėdama kišenėje tik keletą paskutinių svarų, stotyje užkalbinau vieną praeivį, siekdama pasitikslinti ar galėsiu konkrečia metro linija pasiekti sekančią stotelę.
Jis, pastebėjęs mano telefono ekrane lietuviškus užrašus, suprato, kad esu tautietė ir pats prabilo lietuviškai. Pradėjo maloniai ir šiltai teirautis, kur aš vykstu.
Atsakiau, kad į darbo pokalbį, tad jis visai netikėtai su šypsena tarė, jog pats ieško darbuotojų ir pakvietė dirbti asmeninėje įmonėje.
Ši pažintis tapo mano mylimo ir iki šiol besitęsiančio darbo pradžia renginių organizavimo srityje“, – atvirauja ir kuriozišką situaciją prisimena jaunoji A. Liberytė.
„Susipažinusi ir įsitraukusi į kolektyvą, turėdavau kartais dirbti net po šešiolika ar net dvidešimt valandų per parą, tad iki šiol nesuprantu, kaip nepavargdavau ir galėdavau sekančią dieną vėl su naujomis jėgomis ruoštis kitai darbo dienai. Įvairias universiteto užduotis ruošdavau per pietų ar kitas darbines pertraukas, dažnai mokydavausi naktimis, siekdama viską padaryti kruopščiai ir iki galo.
Akivaizdu, jog per sunkų darbą iš tikrųjų supratau, jog išgyventi bei uždirbti pinigus yra nelengva užduotis, kurią ne kiekvienas žmogus per visą savo gyvenimą sėkmingai įveikia, nes dauguma tikisi, kad finansiniai šaltiniai jų gyvenimuose atsiras savaime, neįdėjus į tai per daug pastangų ar darbo“, – sako studijas šiais metais baigsianti Arneta.
Arneta Liberytė / Foto: Rimvydas Ančerevičius
Pandemija paskatino išpildyti dar vieną tikslą
Mergina teigia, jog karantinas tapo savotišku lūžiu profesionalaus modelio karjeros kelyje.
„Būnant Lietuvoje manęs beveik nepastebėjo niekas, tad dėl to buvo šiek tiek gaila, tačiau nei sekundę vis tiek savimi ir savo išvaizda nesuabejojau. Jau būdama Londone pamėginau savo nuotraukomis pasidalinti keliuose profesionaliuose puslapiuose. Po trumpo laiko man pradėjo rašyti fotografai, kreiptis su įvairiais pasiūlymais.
Negalėjau net patikėti, jog būtent ne gimtojoje šalyje, bet svetur esu kažkam įdomi“, – juokiasi ji.
„Kasdien dirbdavau, todėl neturėdavau jokių galimybių kažką be darbo ar mokslų papildomai veikti. Tačiau, kai prasidėjo karantinas ir pandemija, renginių organizavimo darbas nutrūko.
Būtent tada atkreipiau dėmesį į man teikiamus pasiūlymus atvykti į įvairias fotosesijas, reklamuojant prekinių ženklų drabužius“, – pirmuosius žingsnius prisimena A. Liberytė.
„Pradėjau vykti į kitus miestus, su savimi veždamasi drabužius bei aksesuarus. Po pirmųjų fotosesijų net negalėjau patikėti, kad tose nuotraukose esu būtent aš, o ne kokia nors kita mergina.
Pirmieji bandymai tik paskatino toliau stengtis, vykti į naujas fotosesijas ir sutikti su kitomis siūlomomis galimybėmis, nes galutiniai rezultatai visuomet būdavo nerealūs.
Na, o dar po dviejų mėnesių nuo modelio karjeros pradžios sulaukiau net pasiūlymų filmuotis muzikiniuose klipuose“, – pasakoja panevėžietė.
Sunkus ir kartais net varginantis darbas
Arneta tikina, jog dažnai visuomenė nesupranta, jog modelio darbas yra ne tik grožis, bet tai yra ir talentas. Talentas suprasti savo kūną, perteikti norimas emocijas ir jausmus. „Pati visada mėgaujuosi šiuo darbu, nejaučiu laiko tėkmės, kai tai darau. Be to, man nereikia vaidinti, nereikia bandyti kažkuo apsimesti, kaip tai daro kai kurie kiti profesionalūs modeliai, nes visas emocijas ar jausmus pavyksta žiūrovui perteikti natūraliai“, – sako ji.
Modelis džiaugiasi, jog jos karjera tęsiasi jau dvejus metus, o per tą laiką kartu su kolegomis pavyko įgyvendinti ne vieną puikų sumanymą.
„Niekada nesupratau, jog mano grožis, mano talentas gali apskritai pavirsti ne tik hobiu ar pramoga, bet ir tikru darbu.
Pradžioje net pati negalėjau patikėti, jog esu vis labiau ir vis dažniau matoma bei kviečiama dalyvauti skirtingo lygio fotosesijose ar filmavimuose.
Nebandžiau skaičiuoti ar žymėtis visų kartų, kai tekdavo stoti prieš objektyvą, tačiau ne tik aš, bet ir šeima ar draugai džiaugiasi, jog per gyvenimą Jungtinėje Karalystėje turėjau išskirtines galimybes įsiamžinti ne vienoje dešimtyje profesionalių fotosesijų ar nusifilmuoti net penkiuose muzikiniuose klipuose su žinomais užsienio bei lietuvių atlikėjais“, – šypsosi ji.
Po studijų – nauji projektai ir darbai
Mergina neslepia, jog baigusi studijas ji planuoja toliau tęsti darbus, dėlioti savo būsimo verslo planus, susipažinti su naujais žmonėmis, kurti stabilius ir patikimus ryšius su jais bei judėti į priekį, neprarandant vidinės ramybės ir harmonijos.
„Nors šiuo metu esu Panevėžyje, ilsiuosi, laiką leidžiu su šeima ir draugais, jau netrukus išvyksiu atgal į Londoną
Laukia naujo muzikinio klipo filmavimas, taip pat darbas su renginiais, siekis kuo geresniais rezultatais užbaigti paskutiniuosius studijų metus.
Vis dėlto, šiuo metu nesvarstau varianto grįžti į Lietuvą ir čia dirbti bei gyventi, tačiau tikiu, kad pasisėmus dar daugiau patirties ir žinių, šeimą bei tolimesnį gyvenimą gimtoje šalyje kurti būtų tikrai verta“, – kalba Arneta.
Tuo tarpu visiems kitiems, siekiantiems asmeninių idėjų bei tikslų išsipildymo, ji linki niekada nesuabejoti savimi ir neskubant gyventi džiaugtis kiekviena išaušusia diena.
„Viskas bus taip, kaip ir turi būti, nereikia niekada užbėgti įvykiams už akių ar siekti kažką skubotai įgyvendinti.
Reikia išlikti savimi, išlaukti savo sėkmės momento, tačiau jo laukiant palaikyti kitus, artimus ar pažįstamus žmones bei džiaugtis jų pasiekimais ir buvimu šalia“, – atsisveikindama asmeninėmis įžvalgomis dalinasi panevėžietė Arneta Liberytė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą