Mokslininkai atrado įrodymų, kad vegetarizmas gali būti nulemtas genetikos

Įvairiose visuomenėse ir kultūrose vegetarizmas praktikuojamas jau tūkstantmečius, tačiau šiandien tik nedidelė dalis žmonių atsisako mėsos.
Žmonės pradeda maitintis be mėsos dėl etinių priežasčių, tokių kaip gyvūnų gerovė ar anglies dioksido emisijos mažinimas. Tačiau ar tai gali būti paveldima?

Tyrėjų komanda mano atradusi įrodymų, kad augalinės mitybos pasirinkimui iš tiesų gali turėti įtakos mūsų genetika.

Ištirta daugiau kaip 330 000 genomų

JAV Šiaurės Vakarų universiteto patologijos profesoriaus Nabeelio Yaseeno vadovaujama komanda patikrino Jungtinės Karalystės Biobanką - didelės apimties biomedicinos duomenų bazę.

Jie palygino 5 324 griežtų vegetarų genomus su 329 455 nevegetarų, kurių amžius nuo 40 iki 69 metų, genomais.
Jie bandė nustatyti lokusus, susijusius su griežtu vegetarizmu. Genetikoje lokusas reiškia geno vietą chromosomoje.

Mechanizmai, kuriais genetiniai variantai daro įtaką mitybos pasirinkimui, yra susiję su medžiagų apykaitos, fiziologinio poveikio ir skonio suvokimo sąveika.

Buvo nustatyti trys genai, kurie yra reikšmingai susiję su vegetarizmu, taip pat 31 kitą geną, kuris galbūt yra susijęs su vegetarizmu.

Mechanizmai, kuriais genetiniai variantai daro įtaką mitybos pasirinkimui, yra susiję su medžiagų apykaitos, fiziologinio poveikio ir skonio suvokimo sąveika. Skonio suvokimas daro įtaką mitybos produktų mėgimo ir vartojimo lygiui, pažymima tyrime.

Komandos atradimas atveria naujas tyrimo kryptis, kurias reikia toliau tirti, kad būtų galima visapusiškai suprasti genetikos ir vegetarizmo ryšį.

Genų vaidmuo

Remiantis kai kurių šių genų funkcijomis, spėjama, kad lipidų (riebalų) apykaita ir jos poveikis smegenų funkcijai gali būti svarbūs, sakė Yaseen.

Šiuo metu galima tik spėlioti - viena iš galimybių yra ta, kad mėsoje gali būti unikalių riebalinių komponentų, kuriuos vegetarai gali tinkamai sintetinti endogeniškai, o kitiems jų reikia gauti iš mėsos turinčio maisto.

Šis tyrimas yra dalis 2000-ųjų metų viduryje pradėtų atlikti genomo asociacijos tyrimų (GWAS). Tai mokslinis metodas, taikomas siekiant nustatyti genetinius pokyčius, susijusius su savybėmis, o kartais ir ligomis.

Naudodami GWAS mokslininkai tiria genomo variantų ir konkretaus požymio ryšį, tačiau jie gali nustatyti tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį.

Tikimasi, kad mūsų tyrimas paskatins tolesnius vegetarizmo genetikos ir fiziologijos tyrimus, sakė Yaseen.

Šios žinios gali padėti  pateikti geresnes individualizuotas mitybos rekomendacijas ir galbūt sudaryti sąlygas gaminti geresnius mėsos pakaitalus.

Šaltinis: www.euronews.com