Mokslininkai atskleidė paslaptingų milžiniškų kraterių Sibire kilmės paslaptį

Kaip rašo „Independent", mokslininkai daugiau nei dešimt metų bandė paaiškinti šių kraterių kilmę, pateikdami įvairias teorijas – nuo meteorų kritimo iki gamtinių dujų sprogimų. Tačiau nė viena iš šių versijų nesuteikė tinkamo paaiškinimo, kodėl jie atsirado būtent šioje Sibiro vietovėje.

„Krateriai iki šiol buvo aptikti tik Jamalo ir Gydano pusiasaliuose, o tai leidžia daryti prielaidą, kad kai kurios šio regiono ypatybės gali provokuoti jų susidarymą tik čia, o ne kur nors kitur plačiame Arkties amžinosios įšalos juostoje“, – teigiama naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Science of the Total Environment“.

Taigi, naujasis paaiškinimas atsižvelgia į veiksnius, būdingus šiems dviem pusiasaliams – jų milžiniškus dujų išteklius ir spartų atšilimą dėl klimato kaitos.

„Šiame tyrime daroma išvada, kad koncentruota giluminė šiluma ir dujos iš po amžinosios įšalos gali būti pagrindinis veiksnys, skatinantis kraterių susidarymą“, – rašo mokslininkai.

Pagal šią teoriją, krateriai susidaro, kai dujos ir šiluma pakyla iš žemės gelmių, o šiluma ištirpdo viršutinį amžinosios įšalos sluoksnį, padarydama jį plonesnį. Dujos kyla ir didina slėgį, o klimato atšilimas dar labiau atšildo amžinąją įšalą, sukeldamas sprogstamąjį dirvožemio griuvimą ir didelio kraterio susidarymą.

Tuo tarpu mokslininkai mano, kad krateriai gali būti paslėpti nuo akių, nes jie greitai užsipildo vandeniu ir purvu, todėl tampa panašūs į ežerus, susidariusius iš tirpstančio ledo.

Anksčiau mokslininkai po beveik pusės amžiaus išsiaiškino keisto triukšmo Ramiajame vandenyne šaltinį.

Šaltinis buvo 1979 m. atliktas giluminės jūros naudingųjų iškasenų gavybos eksperimentas. Baigus darbus, regione ėmė „atsiliepti“ mašinų garsai. Nors technika jau seniai išnyko, triukšmas liko.