Mokslininkai perrašo Biblijos paslaptį apie tris išminčius: kas iš tikrųjų aplankė kūdikį Jėzų

Apie tai teigia Biblijos tyrinėtojas Brianas Windle’as, pabrėžiantis, kad įprastas „trijų karalių iš Rytų“ įvaizdis susiformavo vėlesnėse krikščioniškose tradicijose, o ne pačiame Šventajame Rašte. Apie tyrimo rezultatus praneša leidinys „Daily Mail“.

Ne karaliai ir nebūtinai trys?

Mato evangelija – vienintelis Biblijos tekstas, kuriame minimi išminčiai – nenurodo nei jų skaičiaus, nei vardų, nei karališko statuso. Joje kalbama tik apie „iš Rytų atvykusius išminčius“, kurie atnešė tris dovanas: auksą, smilkalus ir mirą. 

Būtent dovanų skaičius vėliau ir paskatino prielaidą, kad išminčių buvo trys.

Tuo tarpu vardai Melchioras, Kasparas ir Baltazaras atsirado gerokai vėliau – tik V amžiuje, armėnų kalba parašytame tekste, sukurtame praėjus keliems šimtams metų po aprašomų įvykių.

Kas iš tiesų buvo „išminčiai“?

Pasak Windle’o, esminis raktas į šios mįslės sprendimą slypi pačiame žodyje magi, vartojamame originaliame tekste. Senovėje jis nebūtinai reiškė „išminčius“ šiuolaikine prasme. Dažniau šis terminas buvo taikomas žyniams, astrologams, religiniams patarėjams valdovų dvaruose ar net tam tikrų genčių atstovams.

Senovės istorikai Herodotas ir Ksenofontas magus mini kaip ypatingą kastą, susijusią su Persijos ir Medijos regionais. Laikui bėgant žodžio reikšmė plėtėsi ir imta juo apibūdinti žmones, užsiimančius astrologija bei ritualinėmis praktikomis.

Iš kur jie galėjo atvykti?

Tyrėjai išskiria dvi labiausiai tikėtinas kilmės versijas. Magai galėjo būti kilę iš Partijos imperijos, apėmusios dabartinio Irano teritoriją, arba iš Nabatejos karalystės, egzistavusios šiuolaikinės Jordanijos, Sirijos ir aplinkinių regionų teritorijose.

Nabatejos naudai kalba keli svarbūs faktai: karaliaus Erodo motina buvo nabatejė, patys nabatejai garsėjo prekyba smilkalais ir mira, taip pat aktyviai praktikavo astrologiją ir keliaudavo didelius atstumus.

Tuo tarpu versijos apie klasikinius babiloniečių ar persų žynius, pasak Windle’o, neatitinka istorinės chronologijos – iki Jėzaus gimimo šios imperijos jau buvo praradusios savo galią arba žlugusios.

Tradicijos, pakeitusios istoriją?

Mokslininkai pabrėžia, kad daugelis detalių, kurios šiandien laikomos „kanoninėmis“ – karūnos, karališki drabužiai, konkretūs vardai ir magų skaičius – susiformavo vėlesniame mene ir bažnytiniuose tekstuose, praėjus šimtmečiams po Evangelijų parašymo.

„Magai greičiausiai buvo aukšto rango kunigai ar astrologai – Rytų karalysčių valdovų patarėjai, o ne patys karaliai“, – apibendrina Windle’as.

Šis tyrimas jau sukėlė aktyvias diskusijas tarp teologų ir istorikų ir gali paskatinti naujai pažvelgti į vieną labiausiai atpažįstamų Kalėdų simbolių.