Mokslininkai teigia, kad dinozaurai gali būti priežastis, kodėl nesulaukiame 200 metų

Neseniai paskelbtame straipsnyje mikrobiologas Joao Pedro de Magalhãesas (Joao Pedro de Magalhães) iš Birmingemo universiteto Jungtinėje Karalystėje pasidalijo savo hipoteze apie "ilgaamžiškumo siaurą vietą". Apie tai praneša "Sciense Alert".

Pagal šią hipotezę, kai Žemę valdė dinozaurai, mažesniems žinduoliams reikėjo greitai daugintis, kad išgyventų. Tai galėjo lemti, kad evoliucijos metu buvo atmesti ilgaamžiškumą kontroliuojantys genai.

„Kai kurie seniausi žinduoliai buvo priversti gyventi mitybos grandinės apačioje ir greičiausiai 100 mln. metų dinozaurų amžiuje evoliucionavo taip, kad išgyventų greitai daugindamiesi", - pažymėjo de Magalhãesas.

Tyrime pažymima, kad mūsų senovės protėviai dinozaurų eroje neteko tam tikrų fermentų, ypač tų, kurie taiso ultravioletinių spindulių padarytą žalą.
Įdomu tai, kad net naktį gyvenantys žinduoliai neturi bent vieno iš trijų fermentų, vadinamų fotoliazėmis. Tai gali būti susiję su jų naktiniu gyvenimo būdu.

Hipotezė taip pat nurodo ir kitus požymius, pavyzdžiui, dantų gebėjimo nuolat augti praradimą, panašiai kaip roplių, kurie gali keisti dantis visą gyvenimą.

Nors hipotezė tebėra teorinė, mokslininkai mano, kad supratus senėjimui įtaką darančius genetinius veiksnius būtų galima padaryti naujų atradimų kovojant su su amžiumi susijusiomis ligomis.