N. Venckienės sūnaus reikalavimai teisme priminė L. Stankūnaitės dukros praeities nuoskaudas (10)

Beveik devynerius metus Laimutės Stankūnaitės dukters Deimantės nematęs Karolis Venckus teisme reikalauja pasimatymų su savo pussesere. Ar Vaiko teisių apsaugos tarnyba bus įpareigota organizuoti giminaičių susitikimą, spręs teismas.

Iš JAV į Olandiją gyventi persikraustęs Neringos Venckienės sūnus 22 metų K.Venckus pageidauja susitikti su netrukus aštuonioliktąjį gimtadienį švęsiančia L.Stankūnaitės dukra.

Ar jo norams bus lemta išsipildyti, paaiškės kitą savaitę, kai K.Venckaus skundą išnagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbs savo sprendimą.

Sprendimas nieko nepakeistų

Tačiau kad ir ką nuspręstų teismas, L.Stankūnaitės tėvas Stasys Stankūnas teigia, kad K.Venckaus ir jo anūkės susitikimas neįmanomas.

„Deimantė nenori jų matyti. Su ja buvo apie tai kalbėta, bet ji griežtai pasakė „ne“. Ji dar puikiai prisimena, kaip N.Venckienės sūnus ją mušdavo Garliavoje, todėl nenori matyti nei jo, nei ko nors kito iš tos giminės“, – „Lietuvos rytui“ sakė S.Stankūnas.

K.Venckus savo skunde teigia, kad su pussesere jį sieja stiprus emocinis ryšys, bet su dukra užsienyje gyvenanti L.Stankūnaitė tokį argumentą atmeta: „Nėra jokio emocinio ryšio – nei didelio, nei mažo. Yra tik praeities nuoskaudos.“

Nori sužinoti, kur gyvena

Pasak S.Stankūno, jo dukra yra įsitikinusi, kad netikėtai prabudę K.Venckaus jausmai pusseserei yra ne kas kita kaip dar vienas N.Venckienės bandymas sužinoti, kur gyvena L.Stankūnaitė su Deimante.

Išsiaiškinti tai N.Venckienė ir jos giminaičiai bandė nuo pat 2012 metų gegužės 17-osios, kai tuomet devynerių metų vaikas buvo paimtas iš Kedžių namų Garliavoje ir perduotas motinai.

Kur gyvena L.Stankūnaitė su dukra, mergaitės savo laiškuose klausinėjo Laimutė ir Vytautas Kedžiai, po to vaiko tėvu apsiskelbė ir per teismus savo tėvystę bandė įrodyti Andrejus Lobovas, vėliau advokatu save vadinantis Stanislovas Tomas kreipėsi į Jungtinių Tautų priverstinio dingimo komitetą ir pareikalavo, kad su paaugle būtų leista susitikti Kazimierui Juraičiui ir Nijolei Sadūnaitei.

K.Juraitis prašyme buvo pristatytas kaip geras Drąsiaus Kedžio draugas, nors su D.Kedžiu niekada nebendravo ir jo nepažinojo, o N.Sadūnaitė dėjosi mergaitės tikybos mokytoja.

Daug nesiaiškinęs Jungtinių Tautų priverstinio dingimo komitetas paskelbė L.Stankūnaitės dukters paiešką, tačiau gavęs Lietuvos paaiškinimą ją nutraukė.

Motina ir dukra yra saugomos

Jungtinių Tautų paskelbta paieška tapo paskatinimu K.Venckui išsiaiškinti, kur yra jo pusseserė.

2020 metų gegužę jis kreipėsi į Valstybinę vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (VVTAĮT) ir pareikalavo skubiai jam sudaryti sąlygas pamatyti L.Stankūnaitės dukrą.

Kai jo prašymas buvo atmestas, K.Venckus pradėjo savo kovą teismuose, tačiau čia dideliais pasiekimais pasigirti negali.

Praėjusių metų vasarį Vilniaus apygardos administracinis teismas K.Venckaus skundą atmetė.

N.Venckienės sūnui buvo paaiškinta, kad organizuoti jo ir užsienyje gyvenančios pusseserės susitikimų VVTAĮT negali, nes paauglė ir jos motina yra valstybės saugomos liudytojos ir informacija apie jų apsaugos organizavimą – tai valstybės paslaptį sudaranti informacija.

Teigia patiriantis žalą

Net ir gavęs neigiamą atsakymą K.Venckus nenurimo.

Jis apskundė teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir savo skundo nagrinėjimo šiame teisme laukė beveik metus.

Savo skunde K.Venckus L.Stankūnaitės dukrą vadina „priverstinai pradanginta“, aiškina, kad gyvendami N.Venckienės namuose jie buvo labai artimi, o VVTAĮT ir teismo motyvus, kad informacija apie mergaitę yra valstybės paslaptis ir tarnyba neturi teisės šios informacijos teikti, vadina „visiškai nesuvokiamais, nepagrįstais ir neteisėtais“.

„Dėl pusseserės priverstinio pradanginimo K.Venckus patyrė ir patiria didelę neturtinę žalą“, – teigiama N.Venckienės sūnaus skunde.

Teks nuosprendžio laukti ir N.Venckienei

Ką nuspręs teismas, iki kitos savaitės reikės palaukti ne tik K.Venckui, bet ir jo motinai 50 metų N.Venckienei.

Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas ketino paskelbti sprendimą buvusios teisėjos apeliacinėje byloje, tačiau dėl užimtumo jį atidėjo iki sausio 25 dienos.

N.Venckienė apeliaciniam teismui yra apskundusi Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, kuriuo ji buvo pripažinta kalta dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui, trukdymo antstolei atlikti savo pareigas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Už šiuos nusikaltimus N.Venckienei yra skirta 1 metų, 9 mėnesių ir 6 dienų laisvės atėmimo bausmė, kurią ji jau atliko Čikagos (JAV) kalėjime, kai laukė deportacijos į Lietuvą.

Taip pat iš dalies buvo patenkinti nukentėjusiųjų L.Stankūnaitės, Sonatos Vaicekauskienės, policijos pareigūno Mindaugo Gušausko ir N.Venckienę į Lietuvą pargabenusio Policijos departamento ieškiniai, kurių bendra suma – 18 tūkst. 400 eurų.

N.Venckienė skunde teigia, kad jokių nusikaltimų nepadarė. Ji kaltina, jog tiek nukentėjusieji, tiek liudytojai melavo, ir prašo, kad teismas ją išteisintų arba nutrauktų bylą suėjus senaties terminui.

Sidebar placeholder