Neįmanoma, bet vis dėlto tai įvyko: keisčiausi sutapimai žmonijos istorijoje

Tai įvykiai, kurių tikimybė lygi vienam iš milijardo, tačiau jie įvyko su šiurpiu tikslumu. Ar tai tik matematinė statistika, ar visatos „programinis kodas“, kuris kartais susidubliuoja?

Šioje apžvalgoje nersime į giliausius istorijos paradoksus – nuo valstybių vadovų likimų iki paprastų žmonių, tapusių nepaaiškinamų jėgų įkaitais.

Politiniai veidrodžiai: Linkolno ir Kennedy paralelių mįslė

Turbūt nėra garsesnio sutapimo už dviejų tragiško likimo JAV prezidentų – Abraomo Linkolno ir Johno F. Kennedy – gyvenimo bei mirties panašumus. Nors skeptikai teigia, kad turint pakankamai duomenų galima rasti ryšį tarp bet kurių dviejų asmenų, šie faktai verčia šiurpti net matematikus.

Viskas prasideda nuo skaičiaus 100. 

A. Linkolnas į Kongresą išrinktas 1846 m., J. F. Kennedy – 1946 m. 

Linkolnas prezidentu tapo 1860 m., Kennedy – 1960 m. 

Tačiau skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė. 

Abu lyderiai buvo nušauti penktadienį, abu – tiesioginiu šūviu į galvą iš nugaros, ir abu tuo metu buvo šalia savo žmonų.

Dar keisčiau atrodo aplinkybės: Linkolnas nužudytas „Ford“ teatre, o Kennedy – „Lincoln“ markės automobilyje, kurį pagamino bendrovė „Ford“.

Abu prezidentai turėjo įpėdinius pavarde Johnson, kurie gimė tiksliai 100 metų skirtumu (1808 ir 1908 m.).

Netgi jų sekretoriai nešiojo vienas kito pavardes: Linkolno sekretorius buvo pavarde Kennedy, o Kennedy sekretorius – Linkolnas. 

Ar tai tik statistinis triukšmas, ar istorija tiesiog mėgsta kartotis kas šimtmetį?

Literatūra kaip ateities pranašas: kai knygos tampa tikrove

Rašytojai dažnai kaltinami lakia vaizduote, tačiau kai jų fantazija iki smulkiausių detalių išsipildo tikrovėje po keliolikos metų, tai vadinama pranašyste.

Titaniko tragedija popieriuje

1898 metais, likus 14 metų iki didžiausios XX a. laivybos katastrofos, Morganas Robertsonas parašė apysaką „Tuštybė“. 

Joje jis aprašė „nepaskandinamą“ laivą pavadinimu „Titanas“. 

Sutapimai su realiuoju „Titaniku“ tiesiog neįtikėtini: abiejų laivų ilgis beveik identiškas, abu buvo laikomi inžinerijos stebuklais, abu plaukė per Atlantą balandį ir abu atsitrenkė į ledkalnį dešiniuoju bortu. 

Netgi aukų skaičius ir gelbėjimosi valčių trūkumas knygoje sutapo su realia 1912-ųjų tragedija. 

Robertsonas po katastrofos buvo apkaltintas juodąja magija, nors pats teigė, kad siužetą tiesiog susapnavo.

Edgaras Alanas Poe ir baisioji tiesa

1838 metais pasirodžiusiame E. A. Poe kūrinyje „Artūro Gordono Pimo nuotykiai“ pasakojama apie keturis laivo katastrofą išgyvenusius jūreivius, kurie, mirdami iš bado, nusprendžia suvalgyti vieną iš savo draugų – jauną vaikiną vardu Richardas Parkeris. 

Po 46 metų, 1884-aisiais, reali jachta „Mignonette“ nuskendo, o keturi likę gyvi įgulos nariai atviroje jūroje griebėsi kanibalizmo. 

Jų auka tapo jauniausias narys, kurio vardas, jūsų nuostabai, buvo Richardas Parkeris.

Genetiniai aidai: Dvynių ir dublerių fenomenas

Biologija kartais pateikia scenarijų, kurių nesugalvotų net geriausi Holivudo scenaristai.

Karalius ir jo šešėlis

Italijos karalius Umberto I 1900 m. Moncoje lankėsi nedideliame restorane. Šeimininkas, išėjęs pasveikinti karaliaus, privertė visus aiktelėti – jis buvo identiška monarcho kopija. 

Pradėję kalbėtis, jie sužinojo, kad abu gimė tą pačią dieną (1844 m. kovo 14 d.), abu vedė moteris vardu Margarita ir abu turėjo sūnus vardu Vittorio. 

Maža to, karalius karūnuotas tą pačią dieną, kai restorano savininkas atidarė savo įstaigą. 

Finalinis akordas: kitą rytą karaliui pranešė, kad restorano savininkas žuvo per nelaimingą atsitikimą. Vos karalius spėjo ištarti užuojautą, jis pats buvo nušautas minioje pasislėpusio anarchisto.

Dvyniai „Džimai“: socialinis eksperimentas ar lemtis?

Ohaio valstijoje (JAV) gimę broliai dvyniai buvo atskirti vos 3 savaičių amžiaus. Jie augo skirtingose šeimose, nieko nežinodami vienas apie kitą. 

Po 39 metų susitikę jie suprato gyvenę lygiagrečius gyvenimus. 

Abi įtėvių šeimos, nesitardamos, pavadino juos Džimais. Abu Džimai vedė moteris vardu Linda, vėliau išsiskyrė ir vedė moteris vardu Betty. 

Abu savo sūnus pavadino James Alan. Abu dirbo saugos tarnybose ir netgi atostogavo tame pačiame Floridos paplūdimyje, nors niekada nebuvo prasilenkę.

Neįtikėtini išsigelbėjimai: kai mirtis atsitraukia

Kai kurios istorijos priverčia tikėti „angelais sargais“ ar bent jau neįtikėtina sėkme.

Violeta Jessop – moteris, kurios vandenynas neįveikė

Violeta Jessop dirbo stiuardese „White Star Line“ kompanijoje. Ji buvo laive „Olympic“, kai šis susidūrė su kreiseriu. 

Vėliau ji buvo „Titanike“, kai šis nuskendo. 

Galiausiai, Pirmojo pasaulinio karo metu, ji tarnavo laive „Britannic“, kuris užplaukė ant minos. 

Visais trimis atvejais ji išgyveno, nors „Britannic“ atveju ji vos nepateko po laivo sraigtais. 

Ji nugyveno ilgą gyvenimą ir mirė sulaukusi 83-ejų, palikdama pasaulį spėlioti, kaip vienas žmogus gali būti toks atsparus didžiausioms laivybos katastrofoms.

Josephas Figlockas ir krentantis kūdikis

Detroite 1930 m. J. Figlockas ramiai ėjo gatve, kai jam ant galvos iš daugiaaukščio namo iškrito kūdikis.

Smūgis buvo stiprus, bet abu liko gyvi. 

Praėjo lygiai metai. Josephas ėjo ta pačia gatve ir... jam ant galvos vėl iškrito tas pats vaikas! 

Tikimybė, kad tas pats žmogus du kartus taps to paties vaiko „pagalve“, yra beveik lygi nuliui, tačiau istorija pasikartojo. 

Dar keisčiau, kad po kelių dešimtmečių jis išgelbėjo ir to vaiko anūką panašiomis aplinkybėmis.

Skaičių ir objektų mistika

Kartais ne žmonės, o daiktai ar skaičiai tampa įvykių centru.

Markas Twainas ir Halio kometa: Garsusis rašytojas gimė 1835 m., kai danguje pasirodė Halio kometa. Jis pats juokavo, kad „atėjo su kometa ir su ja išeis“. 1910-aisiais, kai kometa vėl priartėjo prie Žemės, Twainas mirė kitą dieną po jos perigėjaus.

Prakeiktieji laikrodžiai: Vienoje šeimoje nuo 1850 m. perduodamas laikrodis turėjo šiurpią savybę – jis sustodavo tiksliai tą sekundę, kai miršta jo savininkas. 

Per septynias kartas šis sutapimas nepasikeitė nė karto, kol galiausiai paskutinis šeimos narys nusprendė mechanizmą išmontuoti, bijodamas pranašystės.

Skaičius 8: Italų profesorius, visą gyvenimą persekiotas aštuoneto, mirė būdamas 64-erių (8x8), 8 dieną, 8 valandą vakaro, o jo laidotuvėse dalyvavo lygiai 88 žmonės.

Išvada: Ką tai sako apie mūsų pasaulį?

Analizuodami šiuos atvejus, galime prieiti prie dviejų priešingų išvadų. 

Pirmoji – matematinė. Pasaulyje gyvena milijardai žmonių, vyksta trilijonai įvykių, todėl grynai statistiškai keisčiausi sutapimai yra neišvengiami. 

Tai vadinama „Didžiųjų skaičių dėsniu“.

Antroji išvada – metafizinė. Galbūt laikas nėra tiesi linija, o ratas? 

Galbūt egzistuoja tam tikros informacinės struktūros, kurios linkusios kartotis? 

Nesvarbu, kuo tikite, šios istorijos primena, kad realybė dažnai yra daug paslaptingesnė ir mažiau nuspėjama, nei mes norėtume pripažinti. Jos suteikia mūsų kasdienybei šiek tiek mistikos ir verčia susimąstyti: o kokie neįtikėtini sutapimai laukia mūsų už kito gyvenimo posūkio?

Šaltinis: YouTube vaizdo įrašas