Neįtikėtina! Moteris savo noru 500 dienų praleido visiškoje izoliacijoje po žeme

„Aš visą tą laiko su niekuo nekalbėjau, tik su savimi“, – sakė 50-metė alpinistė ir speleologė praėjus kelioms minutėms po to, kai penktadienį 9.07 val. plačiai šypsodamasi išsiropštė iš urvo.

„Papasakosiu, kaip viskas buvo ten apačioje (...). Bet jei leisite, pirmiausiai norėčiau nusiprausti po dušu, nes pusantrų metų neturėjau kontakto su vandeniu“, – kalbėjo ekstremalė žiniasklaidos atstovams. Vėl išvydusi dienos šviesą, ji pradžioje 10 minučių glebėsčiavosi su artimaisiais ir draugais, taip pat mokslininkais, vadovavusiems šiam neįtikėtinam projektui. Moteris buvo pastebimai susijaudinusi, o džiaugsmo ašaros riedėjo ne tik jai.

B. Flamini sveikatos ir emocinė būklė atrodė gera, nors pradžioje, kaip prisipažino, jai buvo kiek sunku išlaikyti pusiausvyrą. Priešingai nei rekomenduota, ji plieskiant saulei nusiėmė ne tik apsauginį šalmą, bet ir saulės akinius. Pirmajame trumpame savo komentare ji patirtį pavadino „nuostabia ir nepakartojama“.

Projektui “Timecave“, kuris buvo įrašinėjamas, vadovavo įvairių disciplinų Granados ir Almerijos universitetų mokslininkai. Jų duomenimis, B. Flamini nuo eksperimento pradžios 2021 m. lapkritį neturėjo visiškai jokio kontakto su išoriniu pasauliu. Ji, be kita ko, neturėjo laikrodžio ir telefono. Po žeme B. Flamini turėjo elektrą ir nešiojamąjį kompiuterį, kuriuo ji galėjo siųsti informaciją į išorę, tačiau pati jos gauti negalėjo.

Pasak ispanų tyrėjų, B. Flamini pagerino italės Christinės Lanzoni „pasaulio rekordą“, kuri 2007-aisiais urve praleido lygiai 269 dienas.

Eksperimentas Ispanijoje sukėlė didelį susidomėjimą ir pasididžiavimą. B. Flamini tapo dienos didvyre. Tačiau eksperimentas nebuvo vien tik „drąsos išbandymas“. Mokslininkai nori ištirti visiškos izoliacijos poveikį žmogui ir, be kita ko, nustatyti, ar jis nesukelia neuropsichologinių ir kognityvinių pokyčių.

Tačiau kaip atrodė gyvenimas tamsiame urve? B. Flamini ten turėjo palapinę. Komanda ją reguliariai aprūpindavo maisto produktais, vandeniu, kava ir panašiais dalykais, kurie buvo paliekami „saugumo zonoje“. Ši zona visą parą buvo stebima kamerų. Moteris ten turėjo reguliariai pasirodyti, jog būtų įsitikinta, kad jai viskas gerai.

Vienumoje ekstremalė daug filosofavo, pasakojo mokslininkas Paco Moralesas. Ji esą siuntė vaizdo įrašus, perskaitė 60 knygų, rašė eilėraščius ir pasakojimus. Žinoma, būta ir sunkių momentų. Viename paskelbtame vaizdo įraše, pavyzdžiui, matyti, kaip B. Flamini iš nevilties moja rankomis ir sako: „Siaubinga diena. Norisi visą laiką verkti“.

Tačiau kas mano, kad B. Flamini po 500 visiškos vienatvės dienų pasisotino nuotykiais, labai klysta. „Ji jau planuoja kitą savo nuotykį“, – atskleidė P. Moralesas.

Rasa Strimaitytė (ELTA)