Nervų sistemos poilsis: kaip susigrąžinti pusiausvyrą ir nerimą pakeisti džiaugsmu?

Teigiate, kad daugelio mūsų nervų sistemai reikia poilsio. Kodėl taip manote?

Masažo praktika užsiimu jau daugiau negu dešimtmetį. Su kiekvienais metais stebiu, kaip žmonės vis mažiau jaučia savo kūną ir kaip vis sunkiau atsipalaiduoja.

Nesusimąstome, kad esame nuolatinėje būsenoje „kovok, bėk arba sustink“ („fight, flight or freeze“).

Šiandieniame veiklos sraute kyla dvi esminės problemos – tai nerimas ir stresas.

Visa tai rodo apie perkrautą ir persitempusią nervų sistemą.

Per patiriamą stresą išsiskyręs adrenalinas sukuria saugumo iliuziją, tačiau ilgainiui visas kūnas kenčia nuo per didelio jo kiekio, nes vėliau su juo būna sunku susitvarkyti.

Lygiai taip pat, gaudami tik trumpalaikį efektą, save apgauname ir su kava, šokoladu arba cukrumi.

Smegenims kraujo reikia penkis kartus daugiau negu bet kuriam kitam organui.

Sėslus gyvenimo būdas, atsitraukimas nuo gamtos ritmų, deguonies trūkumas sukuria palankias aplinkybes jaustis prastai.

Gamtoje viskas sutvarkyta tobulai. Sugrąžinę nervų sistemai pusiausvyrą, nerimą galime pakeisti džiaugsmu.

Streso ir įtampos kasdieniame gyvenime patiria visi. Jų neišvengsime, tačiau mokėdami suderinti darbą ir poilsį, kol dar nesame persitempę, gyvensime kokybiškiau.

Besikaupiantis stresas užgožia savęs pajautimą, o juk kuo geriau jaučiame save, tuo geriau jaučiame ir šalia esantį.

Turime suprasti, kad tik išlaikydami harmoniją tarp aktyviosios nervų sistemos (simpatinės) ir pasyviosios (parasimpatinės), būsime gyvybingesni, turėsime daugiau jėgų dirbti, patirsime daugiau džiaugsmo, imuninė sistema bus stipresnė, jausimės sveikesni ir laimingesni.

Kaip suprasti, kad nervų sistema jau pertempta?

Jeigu jaučiate sąstingį, įsitempusius raumenis, negalite baigti pradėtų darbų, vadinasi, esate sustingimo fazėje (freeze).

Bandykite įsiklausyti į save: ar esate irzlūs, emociškai išsiderinę, gal pasireiškia virškinimo problemų? Jeigu į bent vieną klausimą atsakėte „taip“, tuomet nervų sistemai reikia atostogų.

Taip pat vertėtų kreipti dėmesį į miegą – ar jis kokybiškas ir gilus, ar po nakties pabundate pailsėję ir pasiruošę naujai dienai?

Jeigu ne, verta suklusti. Negalavimų sąrašą galėčiau tęsti ir tęsti, nes nuo nervų sistemos pertempimo išsiderina visas organizmas.

Galiu drąsiai teigti, kad kiekvienam iš mūsų reikia nervų sistemos atostogų.

Kaip dažnai nervų sistemai reikia tokio poilsio?

Iki kol pradėjau dirbti su savo nervų sistema, pačiai taip pat buvo nelengva atsipalaiduoti ir būti šioje akimirkoje. Klausdavau, ką turėčiau padaryti, kad gebėčiau būti čia ir dabar. Būdama šioje akimirkoje pailsinu protą ir išgyvenu 100 procentų tai, kas vyksta manyje bei aplink mane.

Išjautusi tai savyje, supratau, kokia gydanti yra ši būsena. Nors daugelis žmonių suvokia, kaip įtemptai gyvena, jie tiesiog neranda laiko atkurti save. Esame įpratę daug dirbti ir per metus atostogauti tik 2–3 savaites.

Jų metu privalome pailsėti už visus metus. Kai turime pareigos jausmą pailsėti per 2–3 savaites, vėlgi galime savęs paklausti:

„Ar aš iš tikrųjų ilsiuosi?“ Nuostabu, jeigu tai pavyksta padaryti. Asmeniškai rinkčiausi nuolatinį nervų sistemos palaikymą kasdien, po truputį. Tuomet ji atsikuria nuosekliai ir kokybiškai.

Kaip rūpinamės dantų higiena, taip ir kasdien skirdami 5–10 min. nervų sistemos atpalaidavimui, saugosime vidinę ramybę ir fizinę sveikatą.

Moterys tikrai žino, ką reiškia nuo reikalų ištinusi ir nuo minčių spiečiaus nuolat ūžianti galva. Visgi ilsinant kūną galva ne visuomet atsipalaiduoja, ne visoms pavyksta medituoti. Tad kaip pailsinti galvą ir visą nervų sistemą?

Kai mums nuolat kartojami žodžiai: „atsipalaiduok, atsipalaiduok…“ ir pan., smegenys elgiasi priešingai ir dar labiau įtempia kūną. Todėl atsipalaiduoti nelengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio.

Todėl tam reikalingos tam tikros sąmoningo atsipalaidavimo technikos.

Viena paprasčiausių, mano itin mėgstamų – puodelio praktika: gerdami rytinę kavą arba arbatą, o gal tiesiog stiklinę vandens, lėtai pakelkite ranką, palieskite puodelį, pajauskite jo struktūrą, karštį, šaltį…

Lėtai ir sąmoningai atsigerkite gėrimo, išjauskite iki galo jo skonį ir kas jį sudaro (saldu, rūgštu, kartu…).

Koncentruokitės tik į šį paprastą kasdienį rutininį veiksmą. Tai vienas greičiausių būdų patirti čia ir dabar būseną.

Jos metu nervų sistema pradeda ilsėtis, o smegenys, gavusios naujos informacijos, keistis.

Sąmoningai atlikdami judesius, esame aktyvūs smegenų keitimosi dalyviai.

Mūsų kūną valdo smegenys, centrinė nervų sistema. Smegenys nuolat komunikuoja su kūnu, šis per jutimus ir nervinius impulsus sąveikauja su jomis. Taip palaikomas nuolatinis abipusis ryšys. Pratimai, kuriuos kviečiu daryti, labai paprasti.

Jų metu pailsėsite nuo visų rūpesčių.

Kas yra nervų sistemos mankšta ir koks jos poveikis?

Iš esmės tai nesudėtingi fiziniai pratimai, judesiai, kuriuos atliekant mokomės priimti save, savo kūno galimybes ir ribas. Jų metu mokomės stebėti save, savo kūno pojūčius, tai, kas vyksta jame.

Paradoksalu – kuo labiau priimi savo kūno judesių ribotumą, nebelikus vidinės įtampos, kūnas atsiveria ir judesio amplitudės padidėja.

Kai koncentruojamės į savo kūną, į tai, kaip atliekame vieną ar kitą judesį, priverčiame protą nurimti, neužsiimti pašalinėmis mintimis ir būti „čia ir dabar“. Taip protas ir visa nervų sistema atsipalaiduoja. Kai išmokstame atsipalaiduoti, priimti ir mylėti save su visomis savo ribomis, pradedame skleisti daugiau gėrio aplink. Tikiu, kad kai žmogus jaučiasi gerai, tampa ir lengviau padėti šalia esančiam pasijusti geriau.

Analizuodami savo judesius galime atpažinti įpročiais tapusius veiksmus.

Pratimų pagalba tuos judesius keičiame naujais, nebūtinai tam momentui atrodančius įprastais ar komfortabiliais, tačiau mums naudingesniais. Todėl laikui bėgant keičiasi laikysena, gerėja miego kokybė, didėja emocinė kontrolė. Galiausiai geriau pradedame jausti savo kūno poreikius, stiprėja intuicija.

Vedate ir grupines nervų sistemos mankštas. Kuo jos ypatingos?

Paradoksalu, bet mūsų smegenys yra laimingos, kai turi veiklos.

Tačiau ji ne visą laiką turi būti susijusi su darbu, buitimi, vaikų rūpesčiais. Kalbant apie bet kokią mankštą – ar tai būtų tiesiog fiziniai kūnui ar nervų sistemai skirti pratimai, daugeliu atvejų mums trūksta ryžto prisiversti savarankiškai juos daryti.

Dirbant su nervų sistema ypač reikalingas vedlys.

Jis sukuria žmogui tinkamą aplinką, padedančią atsipalaiduoti. Per grupinius užsiėmimus žymiai lengviau kartu daryti pratimus. Sesijų metu sąmoningai atliekame pratimus, kurie subalansuoja simpatinę ir parasimpatinę nervų sistemos dalis.

Dažnai dalyviai, atlikdami pratimus, užmiega.

Tai ženklas, kad esame labai pervargę ir nervų sistema pertempta. Nuoširdžiai džiaugiuosi, jeigu tai įvyksta – nereikia gėdytis užmigti viduryje sesijos. Vos užmiegate proceso metu, nervų sistema tarytum sušunka: „Eureka!“

Atsiveria erdvė pailsėti arba perkrauti vidines sistemas. Kiekvienas dalyvis pasiima ir išsineša tiek, kiek tuo metu jo nervų sistema būna pasiruošusi ir geba pasiimti. Dažnai girdžiu atsiliepimą po sesijos, kad jaučiuosi pailsėjęs (-usi), kaip po gerų atostogų, nors ji truko tik valandą.

Taip pat mankštinant nervų sistemą keičiasi hormonų pusiausvyra organizme, nes endokrininės liaukos glaudžiai susijusios su nervų sistema.

Jų išskiriamos cheminės medžiagos patenka tiesiai į kraują ir jų pusiausvyra arba disbalansas veikia visas kūno ląsteles.

Ką reikia žinoti, norint tinkamai atlikti pratimus?

Pirmiausia, nervų sistema atsipalaiduoja tik tada, kada jaučiamės saugūs, esame pažįstamoje, saugioje aplinkoje. O antra, atliekant pratimus neturi būti jaučiamas skausmas.

Jis – nuolatinis dirgiklis, keliantis didelę vidinę įtampą. Taigi pratimus atliekame labai ramiai ir tik tiek, kiek tuo metu galime.

Jeigu sesijų dalyvis yra patyręs traumą ir jaučia lėtinį skausmą, kuris neleidžia atlikti judesių, tokiu atveju kviečiu jį tik įsivaizduoti tuos pratimus. Suvokimas ir aktyvus mąstymas sujungia galvą su kūnu. Turiu daug pavyzdžių, kai lėtinis skausmas sumažėja arba visiškai išnyksta. Pratimai nėra jokia magija ir burtai. Žmogaus kūnas ir smegenys – paslaptingas kūrinys, gebantis pats išsigydyti.

Kaip dažnai juos reikia atlikti?

Retkarčiais sulaukiu tokio klausimo. Jeigu atvirai, nežinau, ką atsakyti. Kol pati nepatyriau stuburo traumos, praktikavau mažai sąmoningos fizinės veiklos.

Pačios patirtas skausmas per turėtą stuburo traumą, mane atvedė prie kasdienės nervų sistemos mankštos, prie savaitinių intensyvių kitų treniruočių, prie visai naujos judesio kokybės, emocinės ir psichologinės būsenos.

Aš užduočiau kitą klausimą – kokios gyvenimo kokybės norėtumėte? Mūsų kūnai sukurti judėti.

Kokybiškas, laisvas, lengvas, gyvybės kupinas judesys suteikia daugiau energijos ir galimybių įgyventi savo projektus, svajones.

Nesvarbu, kiek jums metų ir kiek šiuo metu gali jūsų kūnas, kviečiu kuo dažniau judėti sąmoningai, su dideliu malonumu ir džiaugsmu.

Kaip nervų sistema susijusi su moters dubeniu?

Nervų sistemos mankštos svarbios visiems, ypač naudingos moterims.

Pagal fiziologiją, joms duota jausti stipriau, intensyviau, daugiau. Todėl svarbu sukauptas emocijas išlieti, kol nenusėdo kūno audiniuose ir nesukėlė įvairiausių negalavimų. Netgi galvos skausmas – neištransliuota emocija.

Kokia? Visais atvejais labai skirtinga, reikėtų gilintis asmeniškai. Moterims pagal prigimtį ir fiziologiją labai patogu viską kaupti dubens srityje.

0Įtampos šioje srityje sukelia daug diskomforto. Be to, nesame įpratę stiprinti dubens dugno, kad jo tonusas būtų geras ir palaikytų kitus vidaus organus. Tokie negalavimai, kaip šlapimo nelaikymas, pasmukusi gimda ar kiti vidaus organai, rodo sveiko tonuso mažajame dubenyje nebuvimą.

Tai tarytum dvi medalio pusės. Viena vertus, emocinė perkrova, arba emocinis persitempimas, kita vertus, fizinio tonuso nebuvimas.

Dubens dugno mankštos ypač aktualios moterims po gimdymų, tiek sėkmingų, tiek trauminių, apskritai po nėštumo, kai kūnas patiria didelių pokyčių, jam reikia padėti.

0Organizuoju stovyklas, kurių metu nervų sistemą siekiame tvarkyti skirdami daug dėmesio būtent dubens srities pratimams.

Taisyklinga dubens padėtis išsprendžia laikysenos problemas, kelių sąnarių skausmus ir daugelį kitų problemų. Linkiu kiekvienam atrasti save, pažinti savo kūną ir mėgautis buvimu su dideliu dėkingumu už dovaną, kurią gavome gimdami.