Nesodinkite šio augalo prie namų: krūmas, kurio mūsų protėviai bijojo šimtmečiais

Su šiuo augalu susiję prietarai ir legendos buvo perduodami iš kartos į kartą: vieni šeivamedį laikė piktojo demono buveine, kiti – galingu namų sargu. 

Ką apie šį augalą pasakoja liaudies tradicijos ir ką šiandien apie tai mano mokslininkai?

Šeivamedis jau nuo seno užima ypatingą vietą slavų ir baltų tautosakoje. Šis krūmas buvo gerbiamas ir kartu kėlė baimę. 

Mūsų protėviai tikėjo, kad jis pasižymi ypatinga galia, todėl sodinti jį prie pat gyvenamojo namo buvo griežtai nerekomenduojama. 

Su šeivamedžiu susiję nemažai legendų ir prietarų, apie kuriuos plačiau rašo portalas „Radio trek“.

Kodėl šeivamedžio nerekomendavo sodinti prie namo?

Liaudies tikėjimuose šeivamedis dažnai vadintas neįprastu augalu, jam buvo priskiriamos mistinės ir netgi raganavimo savybės. 

Buvo tikima, kad šis krūmas sugeba kaupti neigiamą energiją, todėl jo stengtasi nesodinti prie įėjimo į namą, po langais ar šalia poilsio vietų.

Protėviai buvo įsitikinę, kad toks arti namų esantis krūmas gali atnešti šeimai nesutarimus, nesėkmes, ligas ir kitas nelaimes. Būtent dėl šios priežasties į šeivamedį buvo žiūrima su didele pagarba ir be didelio reikalo prie jo nesiliečiama.

Kodėl šeivamedžio beveik niekada neiškirsdavo?

Nepaisant gausybės baimių, žmonės neskubėjo šio krūmo naikinti. Egzistavo stiprus prietaras, kad be priežasties nukirstas ar išrautas šeivamedis gali užtraukti žmogui ir visai jo šeimai didžiulę nelaimę ar net prakeiksmą.

Prieš nukertant šio augalo šaką, kai kuriuose regionuose senoliai netgi prašydavo jo atleidimo arba atlikdavo tam tikrus liaudies ritualus.

Tokios tradicijos liudijo apie ypatingą, sakralų protėvių santykį su laukine gamta.

Kur, pagal liaudies tradicijas, šeivamedis nešė naudą?

Įdomu tai, kad už kiemo ribų požiūris į šeivamedį buvo visiškai kitoks. Jį neretai palikdavo augti sodybos pakraštyje, prie tvorų ar ant sklypo ribos.

Buvo tikima, kad ten augantis krūmas tampa savotišku namų sargu, kuris atbaido piktąsias dvasias, raganas ir neleidžia neigiamai energijai prasiskverbti į kiemo vidų. 

Taip pat liaudyje gyvavo tikėjimas, kad šeivamedis sugeba „perimti“ žmogaus ligas bei dvasines bėdas, jas neutralizuodamas.

Ką sako šiuolaikinis mokslas?

Žinoma, jokių mokslinių įrodymų, kad šeivamedis neša nelaimes ar neigiamai veikia žmonių gyvenimą, nėra. 

Priešingai – šis augalas vertinamas dėl savo dekoratyvinių savybių, o jo žiedai bei uogos po teisingo terminio apdorojimo yra plačiai naudojami liaudies medicinoje ir kulinarijoje (pavyzdžiui, gaminant vaistines arbatas ar sirupus nuo peršalimo).

Visgi liaudies prietarai išlieka svarbia kultūros paveldo dalimi, padedančia geriau suprasti mūsų protėvių pasaulėžiūrą bei mitologiją.

Šaltinis: TSN.ua