Nuo gimimo neturėjome galimybės rinktis: mūsų muzikinis skonis priklauso nuo genetikos

Neseniai žurnale „Nature Communications“ paskelbtas tyrimas, kuriam vadovavo daktaras Giacomo Bignardi iš Makso Planko psicholingvistikos instituto Nijmegene (Nyderlandai), leido mokslininkams suprasti šią paslaptį. 

G. Bignardi ir jo komanda siekė išsiaiškinti, ar mūsų gebėjimas mėgautis muzika turi genetinį pagrindą.

Mokslininkai taikė dvynių tyrimo metodą, analizuodami daugiau kaip 9 000 švedų duomenis. Lygindami identiškus dvynius, kurie turi visus bendrus genus, su skirtingais dvyniais, kurie turi maždaug pusę bendrų genų, jie galėjo įvertinti tam tikrų bruožų paveldimumą.

Rezultatai parodė, kad apie 54 % jautrumo muzikiniam atlygiui, t. y. to, kiek žmonėms muzika yra maloni, skirtumų galima priskirti genetiniams veiksniams.

Pažymėtina, kad apie 70 % jų skyrėsi nuo veiksnių, darančių įtaką bendram jautrumui atlygiui ar gebėjimui vertinti muziką. Tai rodo, kad genai, darantys įtaką konkrečios muzikos malonumui, iš esmės skiriasi nuo genų, lemiančių kitas malonumo formas ar muzikinius įgūdžius.

Tolesnė analizė atskleidė, kad įvairūs muzikos malonumo aspektai, pavyzdžiui, emocinės reakcijos, nuotaikos reguliavimas ir socialinis ryšys per muziką, priklauso nuo iš dalies skirtingų genetinių kelių. 

Šis sudėtingumas rodo, kad daugybė genetinių veiksnių lemia skirtingus mėgavimosi muzika būdus.

Šie rezultatai ne tik pagilina mokslininkų supratimą apie biologinius muzikos malonumo pagrindus, bet ir atveria kelią tyrinėti, kaip genetiniai skirtumai veikia kitus afektinius išgyvenimus mūsų gyvenime. 

Bignardi daro išvadą, kad šių genetinių veiksnių išaiškinimas gali padėti atskleisti platesnius žmogiškojo malonumo aspektus ir sudėtingą mūsų proto veikimą tokiais momentais.