Nuo teisininko iki žinomo renginių vedėjo: tapęs laisvai samdomu darbuotoju, Tomas Tracevskis susidūrė su viena problema

Pasak jo, tai – gana ilgas procesas, kurio metu kaupiamos reikiamos žinios ir potencialių klientų ratas. Visa tai vyras patyrė savo kailiu, kai teisininko profesiją pasiryžo iškeisti į renginių vedėjo amatą. O apie visa tai jis papasakos jau šio šeštadienio TV3 laidoje „Sėkmės istorijos“.

Pabaigęs mokyklą, Tomas įstojo į tuo metu itin paklausias Teisės studijas Vilniaus universitete, o vėliau sėkmingai šioje srityje pradėjo dirbti. Vis dėlto teisininko profesija veikiau buvo jo mamos , o ne jo paties svajonė, todėl po kiek laiko jis ėmė svarstyti apie karjeros pokyčius.

Laisvalaikiu Tomas vesdavo protmūšius ir neretai pasvajodavo apie papildomas pajamas, kurios būtų leidusios bent metus laiko nedirbti samdomo darbo ir užsiimti jam iš tiesų patinkančia renginių vedėjo veikla. Vyras tikėjosi, kad ji ateityje galėtų tapti jo pajamų šaltiniu.

„Atsitiko taip, kad netikėtai laimėjau TV projektą – gavau 30 tūkst. litų, ir galėjau sau leisti nedaryti nieko. Mane likimas nuvedė ten, kur toliau vystėsi mano karjera“, –  pirmuosius žingsnius, padėjusius jam pakeisti profesinį kelią, prisimins Tomas.

Tačiau esminis lūžis Tomo karjeroje įvyko šiek tiek vėliau: „Vienu momentu ėjau į darbą, kuris man nelabai patiko.

Vieną rytą atsikėliau, pasižiūrėjau į kalendorių ir pamačiau, kad tiek pagal laiką, tiek pagal pajamas tose mano renginių vedėjo pareigose, kurios yra neva mano antrinis užsiėmimas, uždirbsiu trigubai daugiau, nei būdamas įmonės vadovu. Tai buvo momentas, kai aš saldžiai tapau freelanceriu.“

Tomas atviras – dabar jis jaučiasi atradęs savo svajonių veiklą. Vis dėlto savarankiškai dirbančio žmogaus dalia nėra tokia lengva net ir tada, kai sekasi, kadangi verčia labai atsakingai planuoti savo finansus.

Šią pamoką Tomas išmoko prasidėjus pirmajam karantinui. „Prieš karantiną renginių buvo daug, viskas gerai. Atsirado truputį laisvų pinigėlių. Kaip tik mašina paseno, galvojau, iš Amerikos naują automobilį parsisiųsiu.

Atvažiavo automobilis, aš sumokėjau didžiąją dalį turėtų savo grynųjų pinigų, ir po dviejų savaičių paskelbė karantiną. Taip aš likau be pinigų. Pamačiau, kad visi mano renginiai užbraukiami raudonai…

O aš visus savo pinigus tik ką tik sumokėjęs. Galvojau, ką daryti? Kelias naktis nemiegojau ir per dvi paras paleidau paslaugą – online protmūšius“, – daug kūrybiškumo ir jėgų pareikalavusią situaciją prisimins Tomas.

Vis dėlto skaudžiausia patirtis jo dar tik laukė ateityje. Pasibaigus karantinui ir šeimą papildžius antrajam vaikeliui, Tomas su žmona nusprendė įsigyti didesnį būstą.

Vyras tuo metu visai nesitikėjo, jog susidurs su daugybe sunkumų vien todėl, jog dirba laisvai samdomą darbą. Ir nors svajonę jam galiausiai įgyvendinti pavyko, Tomas prisipažins, jog viso proceso metu nubraukė ne vieną ašarą ir patyrė itin daug įtampos.

Vieno iš bankų Lietuvoje filialo vadovas Darius Burdaitis patvirtins, jog suteikdami būsto paskolą, banko atstovai iš tiesų kreipia dėmesį į tai, ar asmuo dirba savarankiškai, ar yra samdomas darbuotojas.

Tačiau specialistas pabrėš, jog kiekvieno žmogaus ar šeimos ūkio situacija yra vertinama individualiai, atsižvelgiant ir į darbo stažą bei pareigas.

O norint sužinoti, ar klientas gali imti būsto paskolą, D. Burdaičio teigimu, reikėtų įsivertinti kelis kriterijus: „Jeigu perkamas pirmas naujos statybos būstas, tokiu atveju reikia turėti mažiausiai 15 % pradiniam įnašui.

Jeigu planuojate įsigyti antrą būstą, tokiu atveju pradinis įnašas bus 30 %. Antras dalykas, ką reikėtų žinoti – mėnesinė įmoka už būsto paskolą kartu su kitais finansiniais įsipareigojimais neturėtų viršyti 40 % jūsų mėnesio pajamų.“

Daugiau apie laisvai samdomo renginių vedėjo Tomo nuotykius ir vargus mėginant įsigyti nuosavą būstą, žiūrėkite laidoje „Sėkmės istorijos“ jau šį šeštadienį 9.30 val. per TV3 televiziją.