Nustatyta, kad mėlynakiai žmonės turi "supergalių": evoliucija jiems suteikė dovaną

Mokslininkai mano, kad beveik išsprendė, kodėl skirtingose populiacijose išlieka tam tikra akių spalva.

Atlikus nedidelį tyrimą nustatyta, kad žmonės, kurių akys mėlynos, tamsoje skaito geriau nei tie, kurių akys rudos.

Greičiausiai mėlynos akys yra evoliucinis pranašumas esant silpnam apšvietimui ir paaiškina, kodėl šis bruožas išsivystė Šiaurės Europoje.

Tiesa, tokias išvadas dar reikia patvirtinti didesniu tyrimu.

"Mūsų rezultatai yra preliminarūs, tačiau suteikia naują perspektyvą, - sako tyrimo autorė Keko Jamaguči iš Liverpulio Johno Mooreso universiteto.

Yamaguchi sako, kad iš Japonijos persikėlus gyventi į Europą, jai prireikė daug laiko priprasti prie silpnesnio apšvietimo pastatuose, kuriuose buvo per tamsu skaityti.

Tokia situacija paskatino mokslininkę susimąstyti, ar tai turi ne tik kultūrinį, bet ir biologinį pagrindą.

Atlikdami eksperimentą mokslininkai patikrino 40 europiečių, turinčių mėlynas ir rudas akis, regėjimą.

Pirmiausia savanoriai apie 30 sekundžių praleido tamsoje, o tada mokslininkai palaipsniui didino apšvietimą, kol dalyviai negalėjo perskaityti raidžių ant sienos iš 3 metrų atstumo.

Žmonėms, kurių akys mėlynos, reikėjo maždaug 0,7 liukso, o rudų akių žmonėms - 0,82 liukso šviesos.

Pavyzdžiui, naktį, šviečiant mėnuliui, paprastai fiksuojamas 0,2 liukso, o šviesioje patalpoje su natūralia šviesa - 100 liuksų.

Kiti ekspertai patvirtina, kad mėlynų akių teorija iš tiesų turi prasmę.

"Tokia koncepcija atrodo tikėtina, tačiau kol kas lieka neįrodyta, nes analizė buvo atlikta remiantis nedidele imtimi, - sako Cassie Ludwig iš Stanfordo universiteto Kalifornijoje.

Tačiau jei išvados pasitvirtins, mokslininkai galbūt galės paaiškinti, kodėl mėlynos akys išsivystė Šiaurės Europos populiacijose.

Šiuo metu manoma, kad mėlynos akys buvo šalutinis evoliucinės atrankos, susijusios su šviesia oda ir plaukais, poveikis, o šios atrankos varomoji jėga buvo pakankamo vitamino D kiekio poreikis.

Žmogaus organizmas vitamino D gamybai naudoja ultravioletinius spindulius, todėl oda tampa tamsesnė.

Tačiau dėl šio proceso regionuose, kur saulės šviesos kiekis yra nepakankamas, gali atsirasti šio vitamino trūkumas.

"Mėlynos akys gali turėti dar vieną biologinį pranašumą - tokią mintį skatina naujasis tyrimas.

Tas pranašumas gali būti geresnis regėjimas per ilgas žiemas šiaurėje", - sako Deividas Makki iš Lions Eye Institute medicinos tyrimų instituto Australijoje.

Kartu mėlynos akys gali kelti problemų ryškioje šviesoje.

Kai kurie tyrimai rodo, kad mėlynos akių rainelės išsklaido daugiau šviesos nei rudos, o tai blogina vaizdo kokybę.