Paleontologo kieme aptiktas radinys atskleidžia ankstyvųjų Šiaurės Amerikos žmonių egzistavimo įrodymus

Paleontologas Timotis Rovas (Timothy Rowe) pirmą kartą apie fosilijas sužinojo 2013 m., kai kaimynas pastebėjo, kad kažkas kyšo iš kalvos šlaito, esančio vienoje Naujosios Meksikos valstybei priklausančioje teritorijoje.

Atidžiau apžiūrėjęs Rowe'as rado iltį, įskeltą mamuto kaukolę ir kitus kaulus, kurie atrodė sąmoningai sulaužyti. Jis manė, kad tai buvo dviejų mamutų skerdimo vieta.

Kanados aukso telkinyje aptiktas beveik visiškai mumifikuotas vilninio mamuto jauniklis

"Tai, ką mes turime, yra nuostabu, - pareiškime sakė Rovė. "Tai nėra charizmatiška vieta su gražiu skeletu, paguldytu ant šono. Jis visas sudaužytas. Bet tokia yra istorija."

Rowe, Teksaso universiteto Ostine Džeksono geomokslų mokyklos profesorius, yra stuburinių paleontologijos ekspertas ir paprastai netyrinėja mamutų ar ankstyvųjų žmonių. Tačiau jis negalėjo nedirbti su šiuo tyrimu dėl atradimo vietos.

Kasinėjimų vietoje buvo rasta lūžusių mamuto kaukolės, stuburo ir šonkaulių kaulų.

2015 m. ir 2016 m. įvyko du šešias savaites trukę kasinėjimai šioje vietoje, tačiau analizė laboratorijoje užtruko kur kas ilgiau ir tebevyksta, sakė Rowe'as.

Jis yra pagrindinis naujo tyrimo, kuriame pateikiama šios vietos analizė ir jos reikšmė, autorius, kuris liepos mėn. paskelbtas žurnale "Frontiers in Ecology and Evolution".

"Dar turiu iki galo suvokti kosminį sutapimą, kad ši vieta atsirado mano kieme", - elektroniniame laiške rašė Rowe'as.

Analizavo vietovę

Daugybė radinių šioje vietovėje leidžia susidaryti vaizdą apie tai, kas čia vyko prieš tūkstančius metų, įskaitant kaulinius įrankius, ugnies požymius, kaulus su lūžiais ir kitus žmonių vykdyto gyvūnų skerdimo požymius.

Ilgi mamuto kaulai, suformuoti į vienkartinius peilius, buvo naudojami gyvūnų skerdenoms suskaldyti, o ugnis padėdavo ištirpdyti jų riebalus.

Tyrimo duomenimis, kauluose galima pastebėti lūžius, atsiradusius dėl smūgių buku daiktu.

Akmeninių įrankių toje vietoje nebuvo, tačiau tyrėjai rado iš kaulų su nusitrynusiais kraštais pagamintų dantytų peilių.

Cheminė nuosėdų aplink mamutų kaulus analizė parodė, kad ugnis buvo palaikoma ir kontroliuojama, o ne sukelta laukinio gaisro ar žaibo smūgio.

Taip pat rasta kaulų, kurie buvo susmulkinti, ir sudegusių smulkių gyvūnų, įskaitant paukščius, žuvis, graužikus ir driežus, liekanų.

Tyrėjų komanda, naudodama kompiuterinę tomografiją, ištyrė šioje vietoje rastus kaulus ir nustatė durtines žaizdas, kurios galėjo būti naudojamos riebalams iš šonkaulių ir slankstelių išleisti.

Mamutus skerdę žmonės buvo kruopštūs, sakė Rovė.

Ant mamutų šonkaulių matyti skerdimo žymės. Ant viršutinio šonkaulio matyti lūžis nuo smūgio buku daiktu, ant vidurinio šonkaulio - durtinė žaizda, o ant apatinio šonkaulio - pjaustymo žymės.

"Esu kasinėjęs dinozaurus, kurie buvo išmėtyti, tačiau kaulų išardymo ir sulaužymo dėl žmogaus skerdimo modelis buvo nepanašus į nieką, ką buvau matęs", - sakė Rovė.

Labiausiai stebina tai, kad ši vieta yra Naujojoje Meksikoje, o ankstesni įrodymai rodė, kad žmonės čia gyveno tik po dešimčių tūkstančių metų.

Ankstyvųjų žmonių žingsnių pėdsakais

Iš mamutų kaulų paimtas kolagenas padėjo tyrėjams nustatyti, kad gyvūnai šioje vietoje buvo paskersti prieš 36 250-38 900 metų. Dėl tokio amžiaus tarpsnio Naujosios Meksikos vietovė yra viena seniausių, kurias senovės žmonės sukūrė Šiaurės Amerikoje, teigė tyrėjai.

Mokslininkai daug metų diskutavo, kada pirmieji ankstyvieji žmonės atvyko į Šiaurės Ameriką.

Šioje iliustracijoje pavaizduota, kaip atrodė mamutai prieš tūkstančius metų.

16 000 metų senumo Kloviso kultūra žinoma dėl jos paliktų akmeninių įrankių.

Tačiau vis daugiau įrodymų rodo, kad senesnėse Šiaurės Amerikos vietovėse gyveno prieš Klovisų kultūrą gyvenusi populiacija, turėjusi kitokią genetinę liniją.

Senesnėse vietovėse yra kitokio pobūdžio įrodymų, pavyzdžiui, išlikusių pėdsakų, kaulinių įrankių ar gyvūnų kaulų su pjovimo žymėmis, senesnėmis nei prieš 16 000 metų.

Suakmenėję pėdų atspaudai rodo, kad žmonės į Šiaurės Ameriką atvyko daug anksčiau, nei manyta iš pradžių

"Žmonės Amerikoje gyveno daugiau nei dvigubai ilgiau, nei daugelį metų tvirtino archeologai, - sakė Rovė. "Ši vietovė rodo, kad žmonės paplito visame pasaulyje daug anksčiau, nei buvo manoma anksčiau."

Tyrime teigiama, kad šios vietovės, esančios Šiaurės Amerikos vakarinėje dalyje, padėtis rodo, jog pirmieji žmonės čia atvyko gerokai anksčiau nei prieš 37 000 metų.

Tikėtina, kad šie pirmieji žmonės keliavo sausuma arba pakrančių keliais.

 Šie pirmieji žmonės greičiausiai keliavo sausuma arba pakrančių keliais.

Rovė sakė, kad toliau nori paimti mėginius iš vietovės ir ieškoti senovinės DNR požymių.

Ekrano nuotr.