Paprasti sprendimai, keli nauji įpročiai padės sutaupyti krūvą eurų ir nešvaistyti maisto

Skirtingais skaičiavimais, per metus Lietuvoje iššvaistoma apie 400 tūkst. tonų maisto.

Vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausiai jo išmetama – tiesiog namuose. Tokius skaičius ir tendencijas pateikia „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė. Pasak jos, norint to išvengti, reikia planuoti ne tik pirkinius, bet ir kasdenį meniu – tai padeda užtikrinti, kad nusipirktume maisto tik tiek, kiek reikia.

Pagrindas – planavimas ir organizuotumas

Apsipirkti su sąrašu, iš anksto suplanuoti, ką reikia įsigyti, prieš tai atidžiai peržiūrėjus, kokias maisto atsargas jau turite savo šaldytuve, spintelėse – pagrindiniai principai, kurie padės mažinti išmetamo maisto kiekius ir planuoti kasdienį meniu.

„Labai svarbu įvertinti ir patiekalus planuoti pagal tai, kuriuos maisto produktus, vaisius ar daržoves būtina suvartoti artimiausiu metu, kad vėliau jie nesugestų ir netektų išmesti. Savaitės valgiaraščio planavimas ir apgalvotas produktų pirkimas gali sumažinti išlaidas maistui iki 30 proc. Ruošiantis apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, svarbu įvertinti kitą savaitę planuojamus gamintis patiekalus. Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį“, – pataria A. Zigmontienė.

Sutaupymas skaičiuojamas šimtais eurų

„Maisto švaistymas – itin kompleksiška problema. Tai ir finansiniai nuostoliai žmogui, ir gamtos išteklių išvaistymas bei netausojimas. Ne mažiau svarbus veiksnys – šiltnamio efektą̨ sukeliančios dujos, kurios yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. Pūdamos, netinkamai laikomos, maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą̨ sukeliančias dujas, spartindamos klimato kaitą. Paprasti, kasdienių įpročių pokyčiai tą įtaką galėtų sumažinti. Taip ir saugosite gamtą, ir sutaupysite pinigų, nes mažės išlaidos maistui“, – sako A. Zigmontienė.

Anot jos, vidutiniškai per metus vienas namų ūkis, netausodamas maisto, praranda apie 600 eurų. Tad tinkamai laikant produktus, perkant jų tiek, kiek reikia, ir negaminant didelių porcijų, kurios nesuvalgytos nukeliauja į atliekų konteinerį, galima sutaupyti nemažą sumą.

„Jei nuo pietų ar vakarienės liko maisto, neskubėkite jo išmesti, bet šiuos likučius kūrybiškai panaudokite kitam patiekalui. Taip pat galime likusį maistą užšaldyti. Šaldymui tinka ir likę gabalėliai nepanaudotų morkų, svogūnų ar kitų daržovių. Sudėję juos į maišelį ir užšaldę, vėliau galite panaudoti virdami sultinį“, – pataria A. Zigmontienė.

Vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausiai jo išmetama – tiesiog namuose. Tokius skaičius ir tendencijas pateikia „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė. Pasak jos, norint to išvengti, reikia planuoti ne tik pirkinius, bet ir kasdenį meniu – tai padeda užtikrinti, kad nusipirktume maisto tik tiek, kiek reikia.   Pagrindas – planavimas ir organizuotumas Apsipirkti su sąrašu, iš anksto suplanuoti, ką reikia įsigyti, prieš tai atidžiai peržiūrėjus, kokias maisto atsargas jau turite savo šaldytuve, spintelėse – pagrindiniai principai, kurie padės mažinti išmetamo maisto kiekius ir planuoti kasdienį meniu.  „Labai svarbu įvertinti ir patiekalus planuoti pagal tai, kuriuos maisto produktus, vaisius ar daržoves būtina suvartoti artimiausiu metu, kad vėliau jie nesugestų ir netektų išmesti. Savaitės valgiaraščio planavimas ir apgalvotas produktų pirkimas gali sumažinti išlaidas maistui iki 30 proc. Ruošiantis apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, svarbu įvertinti kitą savaitę planuojamus gamintis patiekalus. Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį“, – pataria A. Zigmontienė.  Sutaupymas skaičiuojamas šimtais eurų „Maisto švaistymas – itin kompleksiška problema. Tai ir finansiniai nuostoliai žmogui, ir gamtos išteklių išvaistymas bei netausojimas. Ne mažiau svarbus veiksnys – šiltnamio efektą̨ sukeliančios dujos, kurios yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. Pūdamos, netinkamai laikomos, maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą̨ sukeliančias dujas, spartindamos klimato kaitą. Paprasti, kasdienių įpročių pokyčiai tą įtaką galėtų sumažinti. Taip ir saugosite gamtą, ir sutaupysite pinigų, nes mažės išlaidos maistui“, – sako A. Zigmontienė.  Anot jos, vidutiniškai per metus vienas namų ūkis, netausodamas maisto, praranda apie 600 eurų. Tad tinkamai laikant produktus, perkant jų tiek, kiek reikia, ir negaminant didelių porcijų, kurios nesuvalgytos nukeliauja

Tinkamas maisto saugojimas

Pasak IKEA interjero dizaino skyriaus vadovės Eimantės Nemanės, tinkamas maisto saugojimas yra labai svarbus, siekiant išvengti maisto švaistymo. Tam, kad turimas maistas išliktų šviežias, ji rekomenduoja naudoti įvairius maisto indus. Be to, skaidrūs, stikliniai ar plastikiniai indai su skirtingais dangteliais padeda patogiai atskirti maisto produktus bei ilgiau išlaikyti juos šviežius.

„Plastikinės ar stiklinės dėžutės yra ne tik puiki pagalbinė priemonė maistui laikyti, bet ir vietai šaldytuve išsaugoti. Priklausomai nuo indų formos, juos galima sudėti vieną ant kito, taip efektyviai išnaudojant erdvę, o atidarius šaldytuvą bus nesunku pamatyti, kas yra viduje. Maisto saugojimui skirti indeliai gali būti plastikiniai, metaliniai ar stikliniai. Pastarieji taip pat gali būti naudojami maistui šaldyti ar kepti orkaitėje“, – sako E.Nemanė.

Pasak A.Zigmontienės, ne mažiau svarbus yra ir mokėjimas skaityti etiketes, galiojimo datas bei tinkamas maisto produktų laikymas. Nuo to priklauso, kiek laiko nupirkti maisto produktai išliks švieži bei kokybiški. „Svarbu paminėti, kad maisto likučius iš  keptuvių ir puodų visada reikia sudėti į hermetiškai uždarytus indus ir palikti šaldytuve. Paruoštą maistą ne šaldytuve galima laikyti iki dviejų valandų, o šaldytuve – iki trijų ar keturių dienų“, – sako A. Zigmontienė.

Vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausiai jo išmetama – tiesiog namuose. Tokius skaičius ir tendencijas pateikia „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė. Pasak jos, norint to išvengti, reikia planuoti ne tik pirkinius, bet ir kasdenį meniu – tai padeda užtikrinti, kad nusipirktume maisto tik tiek, kiek reikia.   Pagrindas – planavimas ir organizuotumas Apsipirkti su sąrašu, iš anksto suplanuoti, ką reikia įsigyti, prieš tai atidžiai peržiūrėjus, kokias maisto atsargas jau turite savo šaldytuve, spintelėse – pagrindiniai principai, kurie padės mažinti išmetamo maisto kiekius ir planuoti kasdienį meniu.  „Labai svarbu įvertinti ir patiekalus planuoti pagal tai, kuriuos maisto produktus, vaisius ar daržoves būtina suvartoti artimiausiu metu, kad vėliau jie nesugestų ir netektų išmesti. Savaitės valgiaraščio planavimas ir apgalvotas produktų pirkimas gali sumažinti išlaidas maistui iki 30 proc. Ruošiantis apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, svarbu įvertinti kitą savaitę planuojamus gamintis patiekalus. Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį“, – pataria A. Zigmontienė.  Sutaupymas skaičiuojamas šimtais eurų „Maisto švaistymas – itin kompleksiška problema. Tai ir finansiniai nuostoliai žmogui, ir gamtos išteklių išvaistymas bei netausojimas. Ne mažiau svarbus veiksnys – šiltnamio efektą̨ sukeliančios dujos, kurios yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. Pūdamos, netinkamai laikomos, maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą̨ sukeliančias dujas, spartindamos klimato kaitą. Paprasti, kasdienių įpročių pokyčiai tą įtaką galėtų sumažinti. Taip ir saugosite gamtą, ir sutaupysite pinigų, nes mažės išlaidos maistui“, – sako A. Zigmontienė.  Anot jos, vidutiniškai per metus vienas namų ūkis, netausodamas maisto, praranda apie 600 eurų. Tad tinkamai laikant produktus, perkant jų tiek, kiek reikia, ir negaminant didelių porcijų, kurios nesuvalgytos nukeliauja

Pagalba iš technologijų

Anot A. Zigmontienės, svarbu ne tik maistą laikyti sandariai, bet ir pasirūpinti tinkama šaldytuvo temperatūra. „Rekomenduojama optimali temperatūra šaldytuve + 4-5 °C. Užšaldytus maisto produktus patartina laikyti ne žemesnėje kaip -18 °C temperatūroje. Taip pat labai svarbu laikytis gamintojų nurodytų laikymo sąlygų ir vartojimo instrukcijų. Patarčiau, dėliojant naujai įsigytus produktus, juos statyti šaldytuvo gale, į priekį iškeliant tai, ką jau turime iš seniau ir ką, tikėtina, reikia suvartoti greičiau“, – pataria mokslininkė.

Būtinybę šaldytuve palaikyti tvarką ir nuolat peržiūrėti produktų išdėstymą pabrėžia ir E.Nemanė.

Vienam gyventojui per šį laiką tenka apie 141 kg iššvaistyto maisto, o daugiausiai jo išmetama – tiesiog namuose. Tokius skaičius ir tendencijas pateikia „Vilnius Tech“ Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkė doc. dr. Aušra Zigmontienė. Pasak jos, norint to išvengti, reikia planuoti ne tik pirkinius, bet ir kasdenį meniu – tai padeda užtikrinti, kad nusipirktume maisto tik tiek, kiek reikia.   Pagrindas – planavimas ir organizuotumas Apsipirkti su sąrašu, iš anksto suplanuoti, ką reikia įsigyti, prieš tai atidžiai peržiūrėjus, kokias maisto atsargas jau turite savo šaldytuve, spintelėse – pagrindiniai principai, kurie padės mažinti išmetamo maisto kiekius ir planuoti kasdienį meniu.  „Labai svarbu įvertinti ir patiekalus planuoti pagal tai, kuriuos maisto produktus, vaisius ar daržoves būtina suvartoti artimiausiu metu, kad vėliau jie nesugestų ir netektų išmesti. Savaitės valgiaraščio planavimas ir apgalvotas produktų pirkimas gali sumažinti išlaidas maistui iki 30 proc. Ruošiantis apsipirkti maisto prekių parduotuvėje, svarbu įvertinti kitą savaitę planuojamus gamintis patiekalus. Tam, kad neprisipirktume nereikalingų produktų, rekomenduojama pasidaryti sąrašą arba nusifotografuoti šaldytuvo turinį“, – pataria A. Zigmontienė.  Sutaupymas skaičiuojamas šimtais eurų „Maisto švaistymas – itin kompleksiška problema. Tai ir finansiniai nuostoliai žmogui, ir gamtos išteklių išvaistymas bei netausojimas. Ne mažiau svarbus veiksnys – šiltnamio efektą̨ sukeliančios dujos, kurios yra pagrindinis klimato kaitos veiksnys. Pūdamos, netinkamai laikomos, maisto atliekos išskiria šiltnamio efektą̨ sukeliančias dujas, spartindamos klimato kaitą. Paprasti, kasdienių įpročių pokyčiai tą įtaką galėtų sumažinti. Taip ir saugosite gamtą, ir sutaupysite pinigų, nes mažės išlaidos maistui“, – sako A. Zigmontienė.  Anot jos, vidutiniškai per metus vienas namų ūkis, netausodamas maisto, praranda apie 600 eurų. Tad tinkamai laikant produktus, perkant jų tiek, kiek reikia, ir negaminant didelių porcijų, kurios nesuvalgytos nukeliauja

„Šaldytuve verta skirti atskirą lentyną įvairiems maisto produktams, tokiems kaip pieno produktai, mėsa, daržovės ir kt. Atskiros lentynos skyrimas padės suvartoti jau pagamintą ar panaudotą maistą greičiau. Tvarkos palaikymas neleis pamiršti to, ką turime šaldytuve, bei nepaslėps maisto likučių už kitų gaminių“, – aiškina E.Nemanė, IKEA interjero dizaino skyriaus vadovė.

Pasak jos, pasirinkus energetiškai efektyvų, skirtingus skyrius ir talpų šaldiklį turinti šaldytuvą, išsaugoti maisto kokybę bus dar paprasčiau. „Naujausios kartos šaldytuvuose galima reguliuoti drėgmės ir temperatūros režimus kiekvienoje lentynoje, taip sumažinant temperatūrų svyravimus ir ilgiau išlaikant įvairius produktus šviežius. Tiems, kurie maistą ruošia kelioms dienoms iš anksto, taip pat patarčiau įsigyti mikrobangų krosnelę, su kuria pašildyti maistą galėsite be papildomo riebalų pertekliaus“, – sako IKEA dizainerė E.Nemanė.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder