Penkių tūkstančių metų Egipto civilizacijos pėdsakais per vieną savaitę (2)

Jau pirmojoje pasakojimo apie šią kelionė dalyje užsiminiau apie ginkluotą apsaugos darbuotoją, kuris vyko kartu su mumis.

Kelionių organizatoriaus „Novaturo“ kelionių vadovas Vytautas Linauskas nuo pat pradžių akcentavo, kad Egiptas daug dėmesio skiria saugumui. Ir nors praeityje yra nutikę skaudžių įvykių, šiandien į Egiptą galima vykti drąsiai, nesibaimindami dėl saugumo.

Miestų gatvėse, o ypač šalia turistų gausiai lankomų objektų gausu policijos ir net ginkluotų kariškių. Tačiau į tai kreipi dėmesį tik pradžioje. Vėliau jie tampa tarsi nepastebimi.

Taip pat pripranti, kad tiek viešbučiuose, tiek muziejuose ar prie įėjimų į šventyklas tenka įveikti metalo detektorius, o kuprinės ir kiti daiktai tikrinami rentgeno aparatais. Jokių abejonių, kad čia esi saugus, nekyla.

Dar iki pietų atvykę į Aleksandriją, leidžiamės į Kom ash Shuqqafa katakombas, esančias apytikriai 35 m gylyje, nors patys giliausi tuneliai siekia ir 60 metrų po žeme.

Emocijos vaikštant siaurais katakombų tuneliais, tarp buvusių kapaviečių - nepamirštamos.

Egipte lankytuose objektuose supranti, kad visi Egipto valdovai ir turtuoliai nuo pat savo valdymo pradžios pradėdavo ruoštis kelionei į aną pasaulį arba į vakarinį Nilo upės krantą, kuris buvo laikomas mirusiųjų karalyste.

Ir tam pasiruošimui buvo skiriama daugybė lėšų ir žmogiškųjų išteklių. Todėl įspūdingais tūkstantmečius menančiais statiniais galime grožėtis ir šiandien.

Faro švyturio vietoje pastatytas sultono Kaitbėjaus fortas. Tai puiki vieta asmenukėms Viduržemio jūros fone.

Beje, Aleksandrija unikali ir tuo, kad čia nuo senų laikų gyveno skirtingų religijų atstovai. Čia yra gausi Egipto krikščionių koptų bendruomenė. Naujausiais laikais yra buvę išpuolių prieš krikščionis, todėl koptų maldos namai yra kruopščiai saugomi ir turistams praktiškai nepasiekiami.

Aleksandrijoje dar spėjame pasigrožėti romėnų laikų amfiteatru ir aplankome naująją biblioteką. Miestas palieka visiškai kitokį įspūdį nei Kairas.

Kelionė per visą šalį

Vakare atvykstame į naująją Gizos geležinkelio stotį. Įspūdingas statinys šiek tiek kontrastuoja su kelių dešimčių metų senumo keleiviniu traukiniu, kuriuo vykstame į naktinę 13 valandų trukmės kelionę per visą Egiptą. Vykstame į šalies pietuose esantį Asuaną.

Vakarienė traukinyje maloniai nustebino. Maistas kaip lėktuve, o gal net geresnis. Visai nebloga kava, kurią pasiūlė vagono palydovas - tik 0,6 euro.

Taukinio siūbavimas ir nuovargis padarė savo, todėl jau kitą rytą per purvinus ir suskaldytus traukinio langus grožiuosi Nilo deltos vaizdais. Visur aplink žaliuojanti oazė.

Traukinys atvyksta laiku ir tai nustebina mūsų kelionės vadovus. Tai juk Egiptas ir čia būna visaip. Tačiau panašu, kad šalis tikrai keičiasi.

Iš karto vykstame prie dar vieno jei ne pasaulio, tai inžinerijos stebuklo - Asuano užtvankos ir Nasero tvenkinio.

Pasak kelionės vadovo Vytauto, šis vienas didžiausių pasaulyje energetikos objektų ne tik šalį aprūpina elektra, o žemės ūkį vandeniu, tačiau ir išnaikino visus krokodilus žemiau esančiame Nile. Todėl Nile krokodilų yra, tačiau ne Egipte (išskyrus Nasero ežerą).

Asuane, senojoje granito kirtykloje, guli nebaigtas iškalti obeliskas. Jį pastatyti įsakė faraonė Hačepsuta, tačiau darbas nebuvo baigtas, nes proceso metu granitas skilo.

Paskaičiuota, kad obelisko svoris net 1 197 tonos, o aukštis 41 metras. Jis galėjo tapti didžiausiu iš visų obeliskų, bet Senovės Egipto dievai nusprendė kitaip. Galbūt dėl to, kad jo užsakovė buvo vienintelė Egipto faraonė moteris. O gal tai tiesiog sutapimas.

Į tarp dviejų Asunano užtvankų esančią Filės šventyklą plaukiame laiveliu. Kelionė neilga, tačiau ir laivelyje vyksta improvizuotas turgus. Vietos prekybininkai nepraleidžia progos ir išnaudoja net tas 10 papildomų minučių, kad paplonintų turistų pinigines.

Mus lydintis egiptietis gidas Hasanas patikrina tvenkinio vandenį ir pareiškia, kad jis geriamas. Tačiau gerti gali tik jis ar kiti egiptiečiai, bet ne turistai.

Gyvai Hasanas nedemonstruoja, kad Nilo vanduo geriamas. O turistams vandens nerekomenduojama gerti net viešbutyje iš čiaupo. Tiesa, asmeniškai išbandęs čiaupo vandenį galiu pasakyti, kad dantims valytis jis tinka - nieko baisaus neįvyko. Nors esu girdėjęs ankstesnių keliautojų istorijų, kad tai daryti griežtai nerekomenduojama.

Beje, problemų su virškinimu nei dėl maisto, nei dėl vandens asmeniškai patirti neteko. Tiesa, taip pasisekė ne visiems grupės dalyviams. Jautresniems tikrai reikia saugotis, turėti medikamentų, nes Afrika lieka Afrika.

Vakarop įsikuriame kruiziniame laive. Prasideda tikrasis kruizas. Įspūdis, ypač po nakvynės traukinyje, didžiulis. Matyti, kad „Novaturas“ kruopščiai pasirinko partnerius. Laivas akivaizdžiai nenaujas, tačiau labai tvarkingas. Nauji kilimai. Patogios kajutės su balkonėliais. Arabiška prabanga spindintys vestibiuliai.

Išgelbėta šventykla

Penktąją kelionė dieną vykstame į Abu Simbelio šventyklą prie Nasero ežero. Tai įspūdingas dviejų šventyklų kompleksas, kurį prieš daugiau nei pusšimtį metų nuo tvinstančio Nasero tvenkinio vandens išgelbėjo Lenkijos archeologai.

UNESCO saugomas objektas buvo supjaustytas dalimis ir perkeltas kelis šimtus metrų ant aukštumos supiltos dirbtinės uolos.

Beje, šventykla pastatyta taip, kad du kartus per metus - spalio 22 d. ir vasario 22 d. saulės spinduliai patektų į šventovę ir apšviestų skulptūras ant galinės sienos, išskyrus Pta - požemio valdovą, nes jis visada būdavęs tamsoje.

Tomis dienomis ekskursijos į Ramzio II garbei pastatytą šventyklą pabrangsta dešimteriopai, nes šį reiškinį nori pamatyti „naujieji“ rusai ir kiti pasaulio turtingieji.

Mokesčių lygio matuokliai

Grįžę į kruizinį laivą išplaukiame į Kom Ombo šventyklą, skirtą dviem dievams: vietos dievui krokodilui Sobekui ir dievui sakalui Horui. Beje, šioje šventykloje, kaip ir daugelyje kitų, yra įrengtas Nilo vandens lygio matuoklis.

Anot mūsų kelionė vadovo Vytauto, tokie gilius šulinius primenantys įrenginiai tuneliu būdavo susieti su pačia upe. O valdovai pagal Nilo vandens lygį kiekvienais metais spręsdavo, kokie bus mokesčiai. Kuo didesnis Nilo potvynis, tuo derlingesnė žemė, geresnis derlius ir dėl to didesni mokesčiai.

Kuo ne progresiniai mokesčiai, apie kurių įvedimą Lietuvoje kaip tik šiuo metu kalba ir naujoji valdžia.

Kelionė Nilu tęsiasi. Šeštąją dieną anksti ryte vykstame į dievo Horo šventyklą Edfu mieste. Čia „Novaturas“ pasiūlo dar vieną pramogą - kelionę nuo laivo iki šventyklos karieta.

Lekiame miesto gatvėmis karieta, pakinkyta arabišku žirgu vardu Abdula. Jo šeimininkas Mustafa giriasi, kad tai greičiausias žirgas mieste ir lygina jį su „Ferrari“. Edfu pilnos gatvės tokių „ferarių“, kurie lenkia vienas kitą ir vienu momentu net atrodė, kad pateksime į eismo įvykį. Tačiau paskutinę akimirką karietos susidūrimo išvengė. Pavažnyčioti „ferarį“ teko ir man. Tiesa, vėliau dėl to teko šiek tiek pasigailėti, nes vyko ilgos derybos dėl arbatpinigių. Mustafa liko nepatenkintas trim eurais arbatipinigių ir teigė, kad dar vieno euro reikia Abdulai, nes jis labai nori ėsti. Žodžiu, derybos nebuvo lengvos, bet pramoga puiki.

Derybos ir prie WC

Toliau jau mūsų laukė Luksoras ir garsus Karnako šventyklų kompleksas, kurį senovės egiptiečiai vadino „Ipet-Isut“ (tobuliausia vieta). Tai didžiausias šventyklų kompleksas Egipte.

Jos tokios didelės, jog net pačioje šventykloje veikia kavinės, kad turistai galėtų pailsėti. Beje, čia nutiko linksma istorija su tualetu. Paslaugi WC prižiūrėtoja nesikuklindama pareiškė, kad patekti į konteinerinį tualetą kainuoja 1 eurą, bet galima mokėti ir 2, jei negaila. Tačiau čia Egiptas, reikia derėtis. Pasakiau, kad brangu ir apsisukau eiti atgal. Tuomet kaina staiga nukrito iki 15 centų...

Po įtemptų ekskursijų vakare kruiziniame laive mūsų laukė ne tik gausi vakarienė, bet ir vakaro programa su pilvo šokiais, teminiu arabišku vakaru ir vietinės virtuvės degustacijomis. Tai, ką verta būtinai pabandyti, tai keptas karvelis. Tikrai nepasigailėsite. Na o į arabiškų šokių sūkurį ilgai nesinėrėme, nes mūsų laukė naujos senojo Egipto šventyklos.

Mirusiųjų krantas

Vakariniame Nilo krante fotografuojamės su Memnono kolosais, vykstame į Karalių slėnį, kur beveik pusę tūkstantmečio buvo laidojami karalystės karaliai.

Senosios karalių kapavietės nuolat atnaujinamos, todėl naujų įspūdžių čia patyrė net ir tie grupės dalyviai, kurie čia lankėsi jau ne pirmą kartą.

Per maždaug dvi valandas labai sparčiu tempu pavyko aplankyti net 6 kapavietes, kurios viena už kitą įspūdingesnės.

Vytautas patarė, kokia tvarka jas lankyti, kad įspūdis būtų kuo didesnis. Pabaigai, žinoma, įspūdingiausia dviguba Ramzio IV ir Ramzio V kapavietė.

Kiekvienoje iš šių kapaviečių laukia ne tik istoriją menantys sienų raižiniai, bet ir paslaugieji egiptiečiai, kurie už simbolinį mokestį nori tave nufotografuoti, o jei būsi dosnesnis, net leis pamatyti slaptas kapaviečių nišas.

Priešpaskutinė kelionės diena tikrai pasitaikė karšta, net 33 laipsniai. Todėl Tėbų kalvų papėdėje uolose iškirsta įspūdinga faraonės Hačepsutos šventykla tapo tikru iššūkiu. Gerai, kad visada šalia buvo galima rasti kavinukę, kurioje vienos labiausiai rekomenduotinų - šviežiai spaustos mangų sultys. Mangai Egipte tirai įspūdingi.

Tirai galima dar daug pasakoti apie Egiptą, bet galioja amžina taisyklė - geriau vieną kartą pamatyti.

Beje, vykstant su „Novaturu“ kartu susipažinsite ne vien su Egipto istorija, tačiau aplankysite ir papiruso dirbtuves, sužinosite aromatinių aliejų gamybos paslaptis, o alebastro indų dirbtuvėse jūsų laukia tikras šou su lietuviškai-žemaitiškai puikiai kalbančiu jų šeimininku.

Įspūdžių po 8 dienų kelionės lieka tiek, kad jų pakaks iki kitų atostogų, o pastaroji kelionė tikrai paskatino norą į Egiptą grįžti dar kartą. Juo labiau kad jau pasirodė naujasis kitų metų „Novaturo“ pažintinių kelionių katalogas.