Peru radinys:1500 metų senumo auksinis papuošalas, vaizduojantis kraujo ištroškusį Pietų Amerikos dievą

Archeologai ornamentuotoje figūroje identifikavo Ai-Apeką, vyriausiąjį Močės dievą. Pasak „Live Science“, nedidelis daiktas yra papuoštas turkio ir juodų akmenų inkrustacijomis, formuojančiomis dievybės akis.

Ekspertų teigimu, Ai-Apekas buvo garbinamas kaip aukščiausiasis kūrėjas, galintis palaikyti kosminę tvarką. To laikotarpio meniniai vaizdai rodo jį su jaguaro iltimis, į žmogaus panašiu veidu ir vorą primenančiomis galūnėmis.

Jis dažnai vaizduojamas su tumi – ceremoniniu kardu, naudotu aukojimams, ir nuglavota žmogaus galva, simbolizuojančia jo gyvybės ir mirties kontrolę.

Moche civilizacija ir radinys

Moche (arba Mochica) žmonės gyveno šiaurinėje Peru pakrantėje tarp 200 ir 900 metų po Kristaus gimimo, gerokai prieš Inkų imperijos iškilimą. Lomo Negras vietovė, esanti netoli sienos su Ekvadoru, buvo vienas iš pagrindinių šios tautos centrų.

© Nuotraukose matomas Ai-Apeka su jaguaro iltimis, žmogaus veidu ir voro galūnėmis. Nuotrauka: Wikipedia Commons

Nors daugelis kapaviečių buvo išplėštos dar 7-ajame dešimtmetyje, keletas artefaktų, įskaitant ir šią nosies puošmeną, vėliau buvo rasti ir perduoti Metropoliteno meno muziejui Niujorke. Papuošalas yra maždaug 7 ant 10 centimetrų dydžio, pagamintas iš auksuoto vario ir papuoštas pusbrangiais akmenimis.

Ekspertai mano, kad artefaktas galėjo būti pritvirtintas prie sidabrinio pagrindo ir naudotas kaip ceremoninis aksesuaras, tačiau dėl kapaviečių išardymo jo pirminis savininkas išlieka nežinomas.

Žmogaus aukos ir voro simbolika

Moche ritualų tyrimai rodo, kad žmogaus aukojimas vaidino svarbų vaidmenį jų religiniame ir politiniame gyvenime. Paimti į nelaisvę priešai dažnai būdavo nužudomi per ceremonijas, skirtas dievų garbei, nors esama ir įrodymų, kad šeimos nariai galėjo būti aukojami garbingiems giminaičiams.

Ypač Aiš-Apekas Moche ikonografijoje dažnai siejamas su vorais. Metropoliteno meno muziejaus mokslininkai iškėlė hipotezę, kad šis ryšys gali kilti dėl to, kaip vorai gaudo ir praryja savo grobį – tai vaizdas, primenantis žmonių aukojimo praktiką, skirtą dieviškosios pusiausvyros palaikymui.