Tęsinys. Pradžia čia
Salas stato iš nendrių
Normantas aplankė ir ant Titikakos ežero kranto įsikūrusį Puno miestelį, esantį beveik 3 800 metrų aukštyje. Iš čia organizuojami turai po Titikakos ežerą.
Lietuvis pasakojo, kad atstumas tarp Cusco (iš kurio jis išvyko) ir Puno siekia apie 400 km, bet tokia kelionė autobusu trunka apie 8 valandas (kartais ir ilgiau).
„Tarpmiestiniai autobusai yra patogūs, kėdės beveik pritaikytos gulėti, o ir bilietų kaina dažniausiai siekia vos 35-60 solių (9-15 Eur). Taupant laiką dažnai verta keliauti autobusu naktį“, - paaiškino Normantas.
Dar būdamas Cusco jis rezervavo turą su nakvyne pas vietinius po Titikakos ežerą.
„Sutariau, kad anksti ryte atvykus naktiniu autobusu mane turėtų jau pasitikti gidė ir paimti tiesiai iki uosto, iš kurio ryte startuosime. Visa kelionė vyko be jokių nesklandumų, lengvai pasnaudžiant per naktį autobuse, o ryte jau buvau Puno, iš kurio išplaukėme į Titikaką. Titikakoje turėjome aplankyti 3 salas: Uros, Amantani ir Taquile. Deja, kažkodėl mano turas trečiąją salą praleido“, - pasakojo lietuvis.
Uros salos yra pastatytos iš nendrių ir plūduriuoja ant vandens. Tad turistai šioje saloje galėjo savo akimis stebėti, kaip vietiniai patys stato salas.
„Ar vietiniai tikrai jose gyvena - nežinia, bet turistams pasakojama, kad taip ir yra. Nuotraukose Uros salos tikrai labai gražios ir įdomios, bet atvykus gyvai jaučiasi, kad tai tiesiog triukas, skirtas turistams parduoti įvairius rankdarbius“, - svarstė keliautojas.
Ragavo jūrų kiaulyčių
Jam teko aplankyti ir didesnę tikrą salą Amantani, kurioje buvo galimybė likti nakvoti pas vietinius.
"Labai įdomi ir smagi patirtis gyventi jų namuose, susipažinti su vietinių šeimomis, vakare persirengti vietinių drabužiais ir klausytis bei šokti pagal jų muziką.
Pusryčiaujama ir pietaujama taip pat sykiu su vietinių šeima. Mano atveju galėjau pasirinkti, ką valgyti pietums - išsirinkau tradicinį patiekalą ir vienintelę gausiau šioje saloje auginamą mėsą - jūrų kiaulytę „cuyi“. Jūrų kiaulytės (kaip ir alpakos) yra tradicinis ir įprastas patiekalas vietiniams ir labai neįprastas tiek mums, tiek ir daugumai kitų turistų. Bet esant svečioje šalyje įdomu paragauti ir jų tradicinių valgių, kad ir kokie jie mums neįprasti. O ir vieta pasirodė gerokai labiau autentiška nei tiesiog restoranas mieste.
Vietiniai pasakoja, kad Amantani gyventojai dažniausiai valgo tai, kas auginama saloje, todėl dažniausiai racionas yra sudarytas iš daržovių, o mėsa valgoma gana retai.
„Cuyi“ patiekiamas arba su galva, arba be. Turistams rekomenduojama užsisakyti be galvos. Dažnai gidai patys primena, kaip ispaniškai užsisakyti „be galvos“, kad vėliau, atkeliavus patiekalui, nedingtų apetitas. Gerai, kad mano šeimininkė net neklausė, pati paruošė turistinę versiją. Tad man buvo šiek tiek lengviau išdrįsti paragauti šio patiekalo. Turiu pripažinti, kad skonis panašus į vištieną. Tik išvaizda gerokai skiriasi", - gastronominiais įspūdžiais dalijosi Normantas.
Po tokių pietų jis jautėsi pakankamai visko išbandęs ir buvo pasirengęs vėl grįžti į žemyną ir užbaigti pažintį su net 3 800 metrų aukštyje esančiu Titikakos ežeru.
Kainos Peru
19 solių (4,6 Eur) - nakvynė su pusryčiais 3,5 solio (0,8 Eur) - 2,5 litro vandens 8 soliai (1,9 Eur) - autobusas pirmyn ir atgal (50 km į vieną pusę) 2 soliai (0,5 Eur) - bilietas į lankytiną turistinį objektą 1 solis (0,25 Eur) - ledai prie ežero 6 soliai (1,5 Eur) - pietūs (sriuba + ryžiai su daržovių troškiniu) 4 soliai (1 Eur) - šviežiai spaustos bananų ir papajų sultys 8 soliai (1,9 Eur) - vakarienė kavinėje (sriubos lėkštė + vištiena su ryžiais ir bulvėmis)
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą