Prabanga bado fone: kaip gyveno SSRS elitas Holodomoro metu

Sovietų Sąjungoje tai buvo įprasta: paprasti žmonės badavo, dirbo už duonos kąsnį, o vėliau stovėjo kilometrinėse eilėse dėl mėsos, pieno ar sviesto, tačiau valdžios viršūnė tokių vargų nepažino.

Elitinis maisto paskirstymas

Prie CK „specialiųjų paskirstytojų“ dirbo ištisa ūkio šaka. Buvo specialūs laukai ir šiltnamiai, kur auginti ekologiški grūdai bei daržovės.

Maisto kombinatų viduje veikė „uždari cechai“, gaminę tik nomenklatūrai skirtą produkciją. 

Pavyzdžiui, Vatutino mėsos kombinatas (dab. Černihivo sr.) tiekė dešras visiems specialiesiems paskirstytojams. 

Ikra buvo tiekiama iš Tolimųjų Rytų, vaisiai – iš Kaukazo respublikų ir „draugiškų šalių“. Konjakas atkeliaudavo iš Armėnijos ar net Prancūzijos, cigaretės – iš JAV.

„Pietų mums į namus neveždavo, bet galėjome telefonu užsisakyti produktų. Man atrodo, taip aptarnaujami buvo tik Politbiuro nariai. 

Skambinti galėjo tik šeimos nariai, ne tarnaitė. Paprastai užsakydavo mama arba aš“, – prisiminė vienas iš to meto valdžios atstovų.

Įprastas užsakymas apimdavo kilogramą veršienos, pieniškų dešrelių, saldainių, kelis dešros batonėlius, indelį ikros, gerą konjaką ar gruziniško vyno, taip pat ananasų ar mandarinų. 

Visa tai kainavo pigiau nei paprastoje prekyboje (pavyzdžiui, mėsa kainavo ne 1,90 rublio, o 1,20).

1932-ieji: prabanga bado fone

Ypač ciniška padėtis buvo Holodomoro metais. Mėnesio davinys aukščiausios valdžios atstovams tuo metu apėmė:

4 kg mėsos,

4 kg dešros,

1 kg sviesto ir 2 svarus augalinio aliejaus,

6 kg šviežios žuvies ir 2 kg silkės,

po 3 kg cukraus ir miltų, be to – 800 g duonos kasdien,

3 kg įvairių kruopų,

8 konservų dėžutes,

20 kiaušinių,

2 kg sūrio,

1 kg ikros ir 50 g arbatos.

Tuo metu paprasti kaimai badavo, o žmonės mirė masiškai.

Skirtingi lygiai – skirtingi daviniai

Ne visi nomenklatūros atstovai gaudavo vienodai. Daviniai buvo kelių lygių: sąjunginio, respublikinio, srities, vietinio ar rajoninio.

Kuo žemesnis rangas – tuo kuklesnis ir maisto krepšelis.

Septintajame dešimtmetyje ar vėliau valdžios elitas ir toliau gyveno sočiau, kai paprasti gyventojai stovėjo milžiniškose eilėse dėl deficito. 

Vis dėlto tuometinis badas jau nebekamavo visuomenės taip, kaip 1930-aisiais.

Šaltinis: telegraf.com.ua