Psichologė paaiškino, kodėl daugybei moterų kalbėti apie ginekologines problemos vis dar gėda

Tačiau nors šiandien turime pažangių technologijų, galinčių padėti spręsti šias problemas, vis tik dažnai moterys vengia kreiptis pas specialistus ir bijo apie savo bėdas kalbėti garsiai net už uždarų durų.

Moters ginekologinę sveikatą įtakoja daugelis veiksnių: amžius, hormonų veikla, gyvenimo būdas, vaikų atsiradimas. Šiandien pastebima, kad ypač jaunos moterys per mažai skiria dėmesio savo sveikatai.

Po gimdymo jos neretai labiau linkusios rūpintis šeima, o savo fiziologinius poreikius, anot psichologės, sertifikuotos koučerės Ugnės Juodytės, yra linkusios atidėti į šalį.

„Moterys galvoja, kad pirmiausia reikia pasirūpinti visais kitais. Tuomet mes pradedame nebejausti mums kūno siunčiamų signalų, galvojame, kad jie praeis savaime.

Bet labai dažnai tokie signalai patys nepraeina. Didžioji dalis jų pereina į sunkesnes ligas. Aplinkiniai yra sveiki, bet mūsų sveikata šioje vietoje nukenčia“, – laidoje „Sveikas rytojus“ pasakojo psichologė, sertifikuota koučerė U. Juodytė.

Dar viena iš priežasčių, dėl ko moterys vengia kreiptis į gydytojus – gėdos jausmas. Specialistė teigia, kad toks jausmas neretai įdiegiamas dar vaikystėje.

„Prisiminkime, kaip mes mokome savo vaikus tuštintis, kai jie būna dar visai maži. Kai mažylis jau nebedaro į sauskelnes, mes sakome, kad jis yra šaunuolis, o jei netyčia kažkurią naktį padaro į lovą – gėdiname, sakydami, kad jie tam per dideli.

Tokie dalykai priveda prie mąstymo, kad yra gėda, kai kažko negalime kontroliuoti. Nuo mažų dienų mes esame įpratę, kad tokie dalykai yra gėdingi. Čia tik vienas iš dalykų, dėl ko moteriai gali būti gėda ir nepatogu kreiptis į specialistus pagalbos“, – mintimis dalinosi psichologė.

Anot psichologės U. Juodytės, norint įveikti gėdos jausmą reikia pradėti normalizuoti ginekologinių ligų egzistavimą ir apie tai garsiai kalbėti.

„Pirmiausia, turime normalizuoti tai, kad kiekvienas iš mūsų gali turėti įvairių iššūkių, nes tai yra normalu. Mūsų kūne kartais sutrinka tam tikros funkcijos, todėl reikia kūnui padėti.

Tai nėra nei gėdinga, nei blogai. Tai nėra purvina. Visa tai, kas su mumis vyksta, yra normalu. Tik mums kartais reikia pagalbos“, – kalbėjo specialistė.

Daugeliui moterų kalbėti apie su lytine sistema ir intymiu gyvenimu susijusias problemas vis dar yra tabu, todėl, anot specialistės, net prieš apsilankymą ginekologo kabinete daugelis moterų jaučia baimę.

„Kartais mes pamatome, kad su mūsų kūnu yra kažkas ne taip. Tuomet mes prisifantazuojame, prisikuriame labai daug siaubingų reakcijų ir galvojame, kad į mus kažkaip kitaip reaguos.

Todėl skatinu mažiau kurti, o daugiau eiti ir tikrintis. Tuomet gyvensime ne fantazijoje, o turėsime galimybę pasitikrinti faktus“, – pasakojo U. Juodytė.

,,Fi Clinica“ gydytojas akušeris-ginekologas Artūras Šalaševičius laidoje pasakojo, kad anksčiau, kai technologijos dar nebuvo taip pažengusios, moterys, kurioms pasireikšdavo šlapimo nelaikymas ar makšties sausumas, buvo paliekamos praktiškai vienos kovoti su savo problemomis.

„Anksčiau tokios nežymios problemos medicinoje nebūdavo sprendžiamos, nes, tarsi, ryškaus lytinių organų iškritimo ar šlapimo ryškaus nelaikymo, kurį reiktų operuoti, nėra.

Todėl tokios moterys būdavo paliekamos savo nuožiūra daryti rekomenduojamus kėgelio pratimus, kurie tikrai ne visais atvejais galėdavo padėti.

Lazerinių technologijų atėjimas šioms moterims buvo kaip gelbėjimosi ratas. Moterys, kurios kenčia nuo lengvo šlapimo nelaikymo ar makšties sausumo, lazerio pagalba visa tai gali išspręsti“, – pasakojo gydytojas A. Šalaševičius.

Modernaus lazerio pagalba galima ne tik išspręsti makšties sausumo ar šlapimo nelaikymo problemas, bet ir užbėgti tokioms problemoms už akių.

„Šlapimo nelaikymas, jei jis jau yra pažengęs, yra labai efektyviai sprendžiamas chirurginiu būdu naudojant pošlaplines juosteles. Bet pačioje pradžioje, kol tas šlapimo nelaikymas nėra pasireiškęs, jungiamojo audinio sustiprėjimas, makšties fastijų sustorėjimas po lazerinių procedūrų sudaro tarytum hamaką šlaplei.

Tuomet fizinio krūvio metu, kai padidėja spaudimas pilvo ertmėje, šlapimo pūslė su makštimi yra spaudžiama žemyn, ji gauna stipresnę atsvarą dėl sustorėjusių fastijų, kurios tapo tvirtesnės, todėl šlapimas ir neprateka“, – atskleidė gydytojas.

Procedūros metu lazerio skleidžiami spinduliai veikia makšties sienelę, skatindami kolageno ir elastino, atsakingų už makšties sienelių stangrumą, gamybą.

„Tinkamas bangos ilgis, energijos stiprumas, impulsų dažnis ir kiekis paveikia biologiškai aktyvius audinius, kurie sukurdami daugiau kolageno, naujų kraujagyslių, sustorina makšties sieneles ir pristabdo jos slinkimą, padaro pačią makštį siauresnę“, – pasakojo „Fi Clinica“ akušeris-ginekologas.

Makšties siaurinimas lazeriu – procedūra, skirta moterims, kurioms po gimdymo, patirtų traumų ar dėl įgimtų patologijų dingsta makšties audinių elastingumas ir tonusas, kas lemia šlapimo nelaikymą bei lytinio gyvenimo teikiamo džiaugsmo praradimą. Tokį diskomfortą, anot specialisto, galima pašalinti vos dviejų procedūrų metu.

„Buvo nustatyta, kad efektyviausias rezultatas išgaunamas naudojant dvi lazerio procedūras su 30-40 dienų pertrauka. Po pirmos procedūros atsiradusi pirmoji reakcija, pirmas kraujagyslių ir jungiamojo audinio pagausėjimas leidžia po sekančios procedūros gauti dar didesnį efektą, kuris išlieka apie metus laiko“, – pasakojo gydytojas A. Šalaševičius.

Specialistas laidoje taip pat atskleidė, kad lazerinės procedūros išsiskiria ne tik savo veiksmingumu, bet ir pasiruošimo, procedūros eigos ir gijimo laikotarpio paprastumu.

„Pacientėms nereikia chirurginių procedūrų. Joms nereikia gultis į ligoninę, nereikia narkozės, specialaus pasiruošimo šiai procedūrai. Šios procedūros yra sąlyginai paprastos ir greitos –  nepareikalauja daug laiko, neturi sudėtingo pooperacinio gijimo laikotarpio. Jau po 3-4 dienų moteris gyvena pilnavertį gyvenimą“, – pasakojo gydytojas.