Daržovių rauginimui populiarėjant ir vis daugiau kalbant apie juose esančių probiotikų naudą sveikatai, šimtmečiais mėgstamos fermentuotos daržovės vėl atsidūrė dėmesio centre.
Šiandien sveikatos entuziastai drąsiai eksperimentuoja ir raugia beveik viską – nuo tradicinių kopūstų, agurkų iki rytietiško kimči ir ridikėlių.
Daržovių rauginimas sparčiai populiarėja visame pasaulyje, o Lietuvoje, kur įvairių produktų rauginimo paslaptys perduodamos iš kartos į kartą, jis atrandamas iš naujo.
Pasak prekybos tinklo „Maxima" Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos Dapkienės, parduotuvėse parduodami rauginti produktai visada buvo populiarūs, tačiau šiandien susilaukia dar didesnio pirkėjų dėmesio.
„Jau daugelį metų iš eilės populiariausiu pasirinkimu išlieka rauginti kopūstai bei agurkai, kuriuos mums tiekia Lietuvos ūkininkai.
Šiemet pirkėjai įvertino ir asortimento naujoves – raugintus pomidorus bei česnakus. Akivaizdu, kad gerosios bakterijos, dar vadinamos probiotikais, šiandien išgyvena tikrą bumą", – pasakoja E. Dapkienė.
Maisto ekspertės Brigitos Baratinskaitės teigimu, raugintose daržovėse išlieka visi šviežiose daržovėse esantys vitaminai ir mineralai. Fermentuojant daržoves, jose papildomai atsiranda probiotikų, dar vadinamų gerosiomis bakterijomis. Kaip žinia, jie stiprina imunitetą, gerina žarnyno veiklą, netgi padeda apsisaugoti nuo ligų.
„Be naudos sveikatai, daržovių rauginimas gali virsti smagiu eksperimentu virtuvėje. Daržoves galite pjaustyti kubeliais, griežinėliais, šiaudeliais ar kitomis formomis. Jei norite suteikti žaismingumo, stiklainyje susluoksniuokite skirtingų spalvų daržoves.
Eksperimentuokite ir su įvairiais prieskoniais. Rauginimui galima naudoti pankolių sėklas, kalendrą, kmynus, garstyčias, anyžių sėklas, pipirus, kadagio uogos, gvazdikėlius ir žvaigždinius anyžius – šie priedai suteiks margesnę skonių paletę.
Raugintoms daržovėms puikiai tinka ir įvairios sezoninės žolelės: krapai, petražolės, kalendra, raudonėlis, bazilikas, čiobreliai, rozmarinas, laiškiniai česnakai ir svogūnai bei lauro lapai", – patarimais dalijasi prekybos tinklo „Maxima" Maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė.
Raugintos daržovės yra skanios kaip užkandis tiesiai iš stiklainio, kai norisi ko nors traškaus, tačiau jos taip pat puikiai tinka dėti į patiekalus, salotas ir sumuštinius. „Maximos" maisto ekspertė dalinasi raugintų daržovių receptais.
Aštrūs ridikėliai su garstyčiomis
Reikės:1 ryšelio ridikėlių, puodelio baltojo vyno acto arba obuolių sidro acto, puodelio vandens, 3 šaukštų medaus arba klevų sirupo, 2 arbatinių šaukštelių druskos, 1 arbatinio šaukštelio aitriųjų paprikų dribsnių, pusės arbatinio šaukštelio nesmulkintų garstyčių sėklų. Papildomi priedai pagal skonį: česnako skiltelės, juodieji pipirai, pankolio sėklos, kalendros sėklos.
Gaminame: nupjaukite ridikėlių viršūnes ir apačias, tada aštriu peiliu supjaustykite labai plonais apskritimais ir sudėkite į stiklainį. Pabarstykite raudonųjų pipirų dribsniais ir garstyčių sėklomis. Nedideliame puode sumaišykite actą, vandenį, medų arba klevų sirupą ir druską. Retkarčiais pamaišydami užvirinkite mišinį, tada jį užpilkite ant ridikėlių.
„Leiskite mišiniui atvėsti iki kambario temperatūros. Marinuotus ridikėlius galite patiekti iš karto arba uždengti ir palikti šaldytuve vėlesniam vartojimui. Jie gerai išsilaikys šaldytuve net keletą savaičių, nors patys traškiausi bus maždaug 5 dienas po užraugimo", – pataria B. Baratinskaitė.
Rauginti smidrai su imbieru ir aitriosiomis paprikomis
Reikės: 1 didelio ryšulio smidrų (apie 650 g), 4 česnako skiltelių, 3 supjaustytų aitriųjų paprikų arba 1 šaukštelio aitriųjų paprikų dribsnių, 1 šaukštelio juodųjų pipirų žirnelių, 1 šaukštelio garstyčių sėklų, 3 kvapiųjų pipirų, 1 šaukštelio džiovintų krapų (tiks ir švieži), 2 lauro lapų, 3 šaukštų jūros druskos, nedidelio gabalėlio pjaustyto imbiero, 1 l vandens.
Gaminame: smidrus kruopščiai nuplaukite ir nupjaukite sumedėjusius galus. Naudokite sterilizuotą stiklainį, kuris būtų pakankamai didelis, jog šparagai tilptų vertikaliai, o viršuje liktų 4–5 cm tarpas. Į stiklainį suberkite nuluptas ir perpus perpjautas česnako skilteles, aitriąsias paprikas, pipirų žirnelius, garstyčių sėklas, kvapiuosius pipirus, lauro lapus, krapus ir imbierą. Paruoškite sūrymą: į vandenį įdėkite druskos ir maišykite, kol visiškai ištirps. Sudėkite smidrus kuo sandariau nupjauta puse žemyn. Užpilkite paruoštu sūrymu tiek, kad apsemtų smidrus, viršuje paliekant apie 2,5 cm vietos. Uždenkite stiklainį dangteliu. Rauginkite kambario temperatūroje mažiausiai 3 dienas arba idealiu atveju 1–3 savaites. Kai smidrai bus paruošti, sandariai uždarykite ir padėkite į šaldytuvą. Tinkamai laikomi smidrai šaldytuve išsilaikys kelis mėnesius.
„Stikliniai indai su gumine juostele ir segtuku idealiai tinka rauginimui, nes jie išleidžia visas fermentacijos proceso metu susidarančias dujas. Jei naudojate sandarų dangtelį be guminės juostelės, kasdien praverkite indelį, kad pašalintumėte perteklinį slėgį", – pataria „Maximos" maisto ekspertė B. Baratinskaitė.
Pekininių kopūstų „Kimči"
Reikės: 1 didelio pekininio kopūsto, 70-80 g druskos, 300 g korėjietiškų baltųjų ridikų (galima pakeisti morkomis arba ridikais), 1 pundelio svogūnų laiškų, 1 šaukšto pjaustyto imbiero, 6 skiltelių česnako, 2-6 šaukštų korėjietiškų aitriųjų paprikų miltelių (pagal skonį), 2 šaukštų žuvies padažo ir 2 šaukštelių cukraus.
Gaminame: Pekininį kopūstą perpjaukite išilgai į 4 dalis arba stambiai supjaustykite. Kopūstus sumaišykite su druska, užpilkite drungnu vandeniu ir švelniai pamaišykite, kol druska ištirps. Taip kopūstą laikykite 3-5 val. Kopūstą ištraukite iš sūrymo ir nuplaukite po tekančiu, šaltu vandeniu. Ridikus arba morkas supjaustykite smulkiomis lazdelėmis. Svogūnus, česnakus, cukrų ir imbiero šaknį sutrinkite grūstuve arba maisto smulkintuvu iki pastos konsistencijos. Paruoštą pastą įmasažuokite į daržoves, viską gerai išmaišykite, kad tolygiai pasidengtų. Spausdami kimči, sudėkite jį į švarų stiklainį ir palikite fermentuotis kambario temperatūroje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą