Sausio 8-ąją vardo dieną švenčia

Apolinaras

Manoma, kad šis vardas kilęs iš graikų dievo Apolono vardo.

Apolonas buvo saulės ir šviesos dievas, taip pat globojo mediciną, muziką, dailę, teisę, grožį, išmintį, pranašystes.

Reikšmė: „Saulės dievas, namų globėjas “. Yra vardo aiškinimų, teigiančių, jog Apolono vardas reiškia „obuolys“.

Apolinaro vardas siejamas su šviesa, protu, menu, gydymu. Jis buvo mėgiamas antikos laikais. Jį turėjo net keletas šventųjų asmenų. Amžiams bėgant, šis vardas prigijo Prancūzijoje ir Italijoje. 

Lietuvoje Apolinaro vardas labiausiai buvo mėgiamas praėjusio amžiaus 3 - 5 dešimtmečiuose.

Eivada, Eivadas

Tai labai archajiški, reti lietuviški vardai, sudaryti iš šaknų ei- („eiti, judėti“) ir vad- („vesti, vadovauti“).

Reikšmė: „tie, kurie veda keliu“, „vedliai“, „kryptį rodantys“.

Eivarda, Eivardas

Tai lietuviškos kilmės, dvikamieniai vardai, sudaryti iš šaknų ei- („eiti“) ir vard- („varduoti, burti“), reiškiantys „eiti ir varduoti“ arba „eiti ir burti“. 

Reti, bet prasmiškai stiprūs vardai.

Gintė

Tai trumpas, bet senas ir prasmingas lietuviškas vardas, kilęs iš šaknies gint- („ginti“).

Reikšmė: „gynėja“, „sauganti“, „stipri dvasia“.

Arba tai gali būti trumpinys iš vardų Gintautė („ginti tautą“) ar Gintarė (iš žodžio „gintaras“).

Medvaišas

Tai lietuviškas, labai archajiškas vardas, sudarytas iš šaknų med- („miškas, medis“) ir vaiš- („vaišinti, globoti“).

Reikšmė: „miško globėjas“, „svetingas miško žmogus“. 

Vardas su pagoniška, gamtos pasaulėžiūra, siejamas su žmogumi, kuriam artima gamta, miškas, medžioklė ir vaišės, šventimas. 

Teofilis

Tai vardas, kilęs iš graikiškų žodžių theos („Dievas“) ir philos („meilė, mylimas“).

Reikšmė: „Dievo mylimas“.

Plačiai vartotas krikščioniškoje tradicijoje.

Vilinta, Vilintas

Tai švelnūs, poetiški lietuviški vardai, kilę iš šaknies vil- („viltis, noras“).

Reikšmė: „vilties kupini“, „siekiantys“, „tie, kurie viliasi“.