Senovės Biblijoje rasta paslaptinga pranašystė apie „žmonijos eros pabaigą“

Šimtmečio Biblijos chronologija liudija, kad mes gyvename lūžio metais, kai žmonija įžengia į dieviškojo teismo, atsinaujinimo ar perkrovimo erą.

Tokią analizę socialiniuose tinkluose paskelbė Kayla Godgins. Ji pažymėjo, kad 1818 m. išleistoje Biblijoje, kurioje yra Senasis ir Naujasis Testamentai, taip pat apokrifai, yra pranašystė apie naują pasaulio raidos etapą.

Pagal Bibliją, pasaulis atsirado 4004 m. pr. m. e. Joje nurodyta 3974 metai nuo Adomo iki Kristaus, taip pat dar 1815 metai nuo Kristaus gimimo iki Biblijos išleidimo metų.

Kartu šie skaičiai sudaro 5789 metus nuo pasaulio sukūrimo iki XIX a. pradžios.

Tada Godgins išplėtė skaičiavimus, įtraukdama metus nuo Biblijos išleidimo, ir gavo maždaug 6000 metų, kuriuos kai kurie interpretuoja kaip dabartinio žmonijos amžiaus pabaigos ženklą.

Kai kuriose žydų ir krikščionių tradicijose istorija yra laikoma septynių dalių struktūra, pagal septynių pasaulio sukūrimo dienų pavyzdį.

Pagal šią struktūrą pasaulis išgyvena šešias „dienas“ arba 6000 metų žmogaus darbo ir neramumų, po kurių seka septintoji „diena“ poilsio, kuri dažnai siejama su mesianistiniu arba tūkstantmečio karaliavimu.

Šeštosios „dienos“ pabaiga laikoma svarbiu lūžio tašku, žyminčiu dabartinės žmonijos eros pabaigą ir naujos, Dievo valdomos fazės pradžią.

Šios teorijos šalininkai teigia, kad ji nereiškia staigaus planetos sunaikinimo, o greičiau dramatišką perėjimą. Kai kurie tai apibūdina kaip žmogaus viešpatavimo eros pabaigą.

© Pasaulio pabaiga

Kiti formuluoja tai miglotai, numatydami didelius globalius sukrėtimus, moralinį atsiskaitymą ar dvasinę transformaciją, o ne atskirą katastrofišką įvykį.

Tačiau Biblijos mokslininkai ragina atsargiai interpretuoti chronologiją.

Dauguma pabrėžia, kad pasaulio sukūrimo data, nurodyta senosiose Biblijose, atspindi vieną iš istorinių interpretacijų, o ne visuotinai pripažintą doktriną.

Pasaulio sukūrimo datą nustatė Džeimsas Ašeris (James Asher), 17 amžiaus Airijos arkivyskupas ir žinomas biblijos mokslininkas, pagarsėjęs savo Ašerio chronologija – išsamiu skaičiavimu, pagal kurį pasaulio sukūrimas Biblijoje datuojamas 4004 metais prieš mūsų erą.

Kruopščiai sudėjęs biblinių personažų gyvenimo trukmę, patriarchų amžių ir svarbiausius įvykius, pavyzdžiui, potvynį, Ašeris nustatė, kad pasaulio sukūrimas įvyko 4004 m. pr. m. e., netgi nurodydamas konkrečią dieną, spalio 23 d., kaip pirmąją pasaulio „dieną“.

Po šimtmečių, 18 ir 19 amžiuje išleistos Biblijos, įskaitant 1818 metų leidimą, pateiktą virusiniame vaizdo įraše, turėjo chronologines lenteles, sudarytas remiantis Ašerio darbu.

Šiuolaikinė teologija apskritai laiko Ašerio chronologiją simboline, o ne pažodine.