Vasaros karščių metu savijautos pablogėjimas dėl perkaitimo gali pasireikšti skirtingai. Nors terminai šiluminis išsekimas, šilumos smūgis ir šiluminis šokas neretai vartojami kaip sinonimai, jie reiškia skirtingas būsenas. Apie tai pranešė leidinys Egeszseg Kalauz.
Kas yra šiluminis išsekimas
Šiluminis išsekimas atsiranda tuomet, kai organizmas dėl intensyvaus prakaitavimo netenka daug skysčių ir mineralų. Nepaisant to, jis dar geba palaikyti normalią kūno temperatūrą, todėl situacija nėra kritinė, jei laiku imamasi priemonių.
Apie šią būseną gali įspėti gausus prakaitavimas, stiprus troškulys, jėgų nuskaitymas, galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, raumenų spazmai, taip pat šalta, drėgna ir išblyškusi oda.
Pirmiausia reikia nutraukti fizinį aktyvumą, pereiti į vėsią vietą, atstatyti vandens balansą ir pailsėti. Jei simptomai nepraeina arba stiprėja, būtina kreiptis medicininės pagalbos.
Kuo pavojingas šilumos smūgis
Šilumos smūgis vystosi tuomet, kai termoreguliacijos sistema nustoja susitvarkyti su perkaitimu. Dėl to kūno temperatūra staigiai pakyla, dažniausiai viršydama 40 laipsnių. Be savalaikės pagalbos tokia būsena gali lemti galvos smegenų, širdies ir kraujagyslių sistemos, inkstų bei kitų organų pažeidimus.
Tarp charakteringų simptomų yra aukšta kūno temperatūra, sąmonės sutrikimai, nerišli kalba, mieguistumas, padažnėjęs širdies plakimas, karšta oda, sąmonės praradimas ir traukuliai.
Tuo pat metu po intensyvių fizinių krūvių žmogus gali išlikti suprakaitavęs, nors dažniausiai šilumos smūgis asocijuojasi su sausa oda. Tokioje situacijoje reikia nedelsiant kviesti greitąją pagalbą, pernešti nukentėjusįjį į vėsią vietą ir pradėti laipsniškai jį vėsinti iki medikų atvykimo.
Kas yra šiluminis šokas
Išsireiškimas šiluminis šokas plačiai naudojamas kasdieniniame gyvenime, tačiau medicininėje klasifikacijoje tokios diagnozės nėra. Dažniausiai šiuo žodžių junginiu apibūdinamas bet koks negalavimas, sukeltas perkaitimo.
Tikrovėje gi kalbama arba apie šiluminį išsekimą, arba apie šilumos smūgį, todėl tiksliam būsenos apibūdinimui reikėtų naudoti būtent šiuos terminus.
Kada šiluminis išsekimas pereina į šilumos smūgį
Jei pasirodžius pirmiesiems simptomams žmogus nevėsinamas, negeria pakankamai vandens ir toliau būna karštyje arba atlieka sunkų fizinį darbą, organizmas laipsniškai praranda gebėjimą reguliuoti savo temperatūrą.
Būtent šiuo momentu šiluminis išsekimas gali pereiti į šilumos smūgį, kuris yra žymiai pavojingesnė būsena, reikalaujanti neatidėliotinos pagalbos.
Kas yra rizikos zonoje
Labiausiai pažeidžiami perkaitimui yra pagyvenę žmonės, maži vaikai, nėščios moterys, taip pat žmonės, sergantys širdies ar plaučių ligomis. Be to, rizika padidėja ilgai būnant saulėje, dirbant sunkų fizinį darbą, sportuojant per karštį bei vartojant kai kuriuos vaistinius preparatus.
Kaip sumažinti perkaitimo riziką
Norint išvengti pavojingų karščio padarinių, reikėtų reguliariai gerti vandenį nelaukiant kol atsiras troškulys, riboti buvimą atviroje saulėje pačiomis karščiausiomis dienos valandomis, dėvėti lengvus drabužius iš natūralių audinių ir, esant galimybei, likti vėsiose patalpose arba šešėlyje.
Pasirodžius silpnumui, galvos svaigimui, galvos skausmui ar kitiems perkaitimo požymiams, nereikėtų ignoruoti šių simptomų. Savalaikis poilsis, vėsinimas ir prarastų skysčių atstatymas padeda neleisti išsivystyti šilumos smūgiui. Priminsime, kad anomalūs karščiai, užklupę Europą, veikia ne tik kūną, bet ir psichiką. Žmonės dažniau skundžiasi nerimu, panikos būsenomis bei emociniu išsekimu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą