Šiomis liepos dienomis kibimas bus geriausias: žvejo mėnulio kalendorius visam mėnesiui

Liepa – vienas sėkmingiausių mėnesių žvejybai. Šiuo laiku vanduo daugumoje telkinių jau būna gerai įšilęs, o daugelis žuvų rūšių tampa aktyvesnės. 

Visgi, planuodami išvyką, daugelis meškeriotojų orientuojasi ne tik į orų prognozę, bet ir į žvejo mėnulio kalendorių, nes manoma, kad mėnulio fazės gali daryti įtaką žuvų aktyvumui.

Žuvų kibimo mėnulio kalendorius – kada vykti žvejoti?

Žinoma, kad Žemės palydovas daro įtaką naktiniam apšvietimui, potvyniams bei atoslūgiams ir daugelio vandens organizmų elgsenai, todėl žvejai nuo senų laikų, kartu su vandens temperatūra, atmosferos slėgiu, vėju ir krituliais, atkreipia dėmesį ir į mėnulio fazes.

Žvelgiant į 2026 metų liepos mėnulio kalendorių, galima išskirti tokią seką: iki liepos 13 dienos mėnulis dilgės, liepos 14 dieną stos jaunatis, po kurios prasidės priešpilnio (augančio mėnulio) periodas, truksiantis iki pilnaties liepos 29 dieną. 

Kaip pačios palankiausios dienos žvejybai dažniausiai išskiriamos tos, kurios patenka į augančio mėnulio fazę, kai žuvys tampa aktyvesnės ir dažniau plaukia maitintis.

Taip pat svarbi mėnulio pozicija zodiako ženkluose: vandens ženklai (Vėžys, Skorpionas, Žuvys) paprastai laikomi palankesniais kibimui, o ugnies ir oro ženklai (Avinas, Liūtas, Vandenis) – mažiau sėkmingais.

Remiantis tuo, žvejo kalendorius kaip geriausią laiką žvejybai išskiria liepos 2–5 ir 19–23 dienas. Visai neblogas kibimas galimas ir liepos 1, 6, 17–18, 24–26 bei 30 dienomis.

Tačiau arti pagrindinių mėnulio fazių – paskutinio ketvirčio, jaunaties ir pilnaties – žuvų aktyvumas, priešingai, dažnai sumažėja, todėl liepos 7–12, 15–16 ir 27–28 dienomis prognozuojamas silpnas kibimas. 

Na, o pačiomis nesėkmingiausiomis dienomis žvejybai laikomos liepos 13–14 ir 29 dienos.

Žvejo mėnulio kalendorius – ką dar svarbu įvertinti?

Vis dėlto nereikėtų pasikliauti vien tik mėnulio kalendoriumi – žvejyboje svarbu atsižvelgti į paros laiką, žuvų elgseną bei įpročius, taip pat į galiojančias taisykles bei ribojimus.

Vasarą, karščiausiomis paros valandomis, žuvys dažniausiai būna mažiau aktyvios ir prasčiau reaguoja į masalus, todėl laikas, kada galima sėkmingai žvejoti, iš esmės ribojasi rytu, vakaru ir naktimi.

Plėšriosios žuvys (lydekos, ešeriai, karšiai/starkiai) per karščius dažniausiai pasitraukia į gylį arba slepiasi kerplėšų bei nendrių šešėliuose, kur vanduo yra vėsesnis ir patogu rengti pasalas.

O štai taikiosios žuvys (karpiai, karosai, karšiai, kuojos) liepą dažniau laikosi įprastų maitinimosi vietų ir aktyviau laukia maisto auštant bei naktį. Dieną geriau rinktis gilias upių ir ežerų vietas, kur vanduo išlieka vėsesnis ir labiau prisotintas deguonies.