Skrydžiui į Marsą iškilo grėsmė: mokslininkai aptiko mirtinų pasekmių žmonėms

Gali kilti pavojus skrydžiams į Marsą.

Naujas tyrimas parodė, kad ilgos kelionės į kosmosą gali paveikti astronautų inkstų struktūrą.

Laikraštis "The Independent" rašo, kad inkstus pertvarko sąlygos kosmose, o kai kuriose jų dalyse po mažiau nei mėnesio buvimo kosmose atsiranda susitraukimo požymių.

Šios išvados gali kelti pavojų "SpaceX" ir "Nasa" planams ateinančiais dešimtmečiais siųsti įgulas į Marsą.

Tyrimą atlikę Londono universitetinio koledžo (UCL) mokslininkai teigė, kad mikrogravitacija ir galaktinė radiacija kelia rimtą pavojų sveikatai.

Neatmetama galimybė, kad ateityje skrydžiai į Marsą bus vykdomi, tačiau mokslininkai pažymėjo, kad siekiant išvengti rimtos žalos astronautams, reikės sukurti inkstų apsaugos priemones. Kosminiuose laivuose taip pat gali būti įdiegti tokie sveikatinimo metodai, kaip dializės aparatai.

"Žinome, kas nutiko astronautams per iki šiol vykdytus palyginti trumpus kosminius skrydžius - padaugėjo sveikatos problemų, pavyzdžiui, inkstų akmenligės, - sakė daktaras Keithas Sue.

Kartu jis pažymėjo, kad šio pavojingo reiškinio priežastys nežinomos, kaip ir ilgalaikių kosminių skrydžių pasekmės.

"Jei nesukursime naujų inkstų apsaugos būdų, sakyčiau, kad jei astronautui pavyks nuskristi į Marsą, grįžtant atgal jam gali prireikti dializės.

Žinome, kad inkstai vėlai parodo radiacijos žalos požymius; kai jie išryškėja, greičiausiai jau bus per vėlu užkirsti kelią gedimui, o tai būtų katastrofiška misijos sėkmės galimybėms", - aiškino Sue.

Marso kolonizacija - naujausios žinios

Paslaptingą skylę Marse aptiko Nasa "Mars Reconnaissance Orbiter".

Skylė yra šalia miegančio ugnikalnio Arsia Mons regione, tūkstančius kilometrų besitęsiančioje vulkaninėje lygumoje. Šis regionas, palyginti su likusia Marso dalimi, yra pakilęs vidutiniškai 10 km.

Mokslininkai mano, kad šiame regione esančios duobės gali būti įėjimai į požeminius lavos vamzdžius, kurie atsirado dėl Marso vulkaninės istorijos.

Kai tekančios lavos išorinis paviršius atvėso ir sukietėjo, o vidinė išsilydžiusi lava ištekėjo į išorę, jie paliko vamzdinę struktūrą.