JAV žvalgyba įspėja: Baltarusija tapo Rusijos priekine karine baze NATO rytiniame flange

Įstatymų leidėjai įspėjami, kad šis pokytis daro tiesioginę įtaką NATO rytiniam flangui ir apsunkina JAV gynybos planavimą, ypač po to, kai Minskas leido Rusijai vykdyti atakas prieš Ukrainą.

Remiantis 2026 m. sausio 28 d. paskelbta ataskaita Kongresui, Baltarusija dabar turėtų būti vertinama kaip funkcionalus Rusijos karinės architektūros tęsinys, o ne kaip laisvai bendradarbiaujanti partnerė. 

Dokumente pažymima, kad Minsko sprendimas leisti Rusijos pajėgoms pradėti operacijas iš Baltarusijos teritorijos pradiniame 2022 m. invazijos į Ukrainą etape tapo lūžio tašku. 

Po jo sekė nuolatinė prieiga prie Baltarusijos bazių, oro erdvės ir logistikos koridorių Rusijos smūgiams bei pajėgų dislokavimui – tokia padėtis, JAV analitikų teigimu, turi ilgalaikių pasekmių NATO saugumo planavimui.

Ši evoliucija pavertė Baltarusiją strateginiu užnugariu, kur Rusija gali iš anksto išdėstyti pajėgas, organizuoti rotacijas, atkurti dalinius ir rengti dislokavimą po pratybų danga.

Ilgalaikio karo sąlygomis šis mechanizmas yra operaciškai naudingas: jis sutrumpina įspėjimo laiką, užmaskuoja ketinimus ir palaiko nuolatinį spaudimą šiaurės Ukrainai, tuo pat metu keldamas nuolatinį grėsmės faktorių Lenkijai, Lietuvai ir Latvijai.

Keičia regioninę padėtį

Kritiškiausiu elementu išlieka branduolinis matmuo. JAV vertinimuose aiškiai užsimenama apie Rusijos branduolinės laikysenos plėtrą Baltarusijos kryptimi, suteikiant Minskui vaidmenį priekinio atgrasymo sistemoje. 

Praktiniu požiūriu tai apima Baltarusijos pajėgų rengimą naudoti raketas „9M723“ iš sistemos „9K720 Iskander-M“ (RS-SS-26 Stone) – trumpojo nuotolio balistinės raketos, skirtos gabenti konvencinius užtaisus arba taktines branduolines galvutes. 

„9M723“ yra mobilus, iš žemės paleidžiamas vektorius, optimizuotas greitiems smūgiams ir sunkiai perimamas dėl savo balistinės trajektorijos bei manevrų galutinėje fazėje. 

Jis gali būti naudojamas prieš didelės vertės taikinius, tokius kaip valdymo centrai, amunicijos sandėliai, logistikos mazgai ir oro bazės. 

Net jei visos branduolinės galvutės lieka Rusijos kontrolėje, šios pristatymo sistemos integracija į Baltarusijos aplinką keičia regioninę padėtį.

Todėl Rusijos buvimas neapsiriboja politiniu koordinavimu: jis atspindi nuolatinės karinės prieigos ir infrastruktūros buvimo modelį, palaikantį platesnę Maskvos laikyseną. 

Šis požiūris leidžia Rusijai naudoti Baltarusijos geografiją kaip militarizuotą buferinę zoną, sumažinant atstumus iki strateginių tikslų ir padidinant spaudimą NATO pastiprinimo koridoriams.

Šią laipsnišką militarizaciją taip pat palaiko vidinis institucinis konsolidavimas, kuris stabilizuoja Minsko strateginį prisirišimą prie Maskvos. 

Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Baltarusija dabar turi būti vertinama kaip pagrindinis operacinis Rusijos laikysenos Europoje komponentas: išankstinio pajėgų išdėstymo platforma, smūgių įgalintoja ir erdvė priekiniam branduoliniam signalizavimui. 

Visi šie veiksniai kartu padidina Maskvos gebėjimą išlaikyti daugiakryptį spaudimą Ukrainai, o šalia NATO sienų sukuria papildomą strateginio neapibrėžtumo sluoksnį, kurio poveikis peržengia nacionalinius Baltarusijos gebėjimus.

Šaltinis: Army Recognition