Sutrikęs miegas – dažnas negalavimas: gali ne tik apkartinti kasdienybę, bet ir slėpti ligas

Sutrikęs miegas – opi problema

Specialistai rekomenduoja kiekvienam suaugusiam žmogui naktį miegui skirti nuo 7 iki 9 valandų, o vaikams ir paaugliams šis skaičius turėtų būti dar didesnis. Visgi, „Miego fondo“ (angl. „Sleep foundation“) 2022 metais atlikto tyrimo duomenimis, 10–30 proc. suaugusiųjų kenčia nuo chroninės nemigos, 66 proc. žmonių per miegus kalba, o 8 proc. bent kartą yra patyrę miego paralyžių.

„Miego sutrikimams būdingi simptomai neapsieina vien nemiga, kalbėjimu ar vaikščiojimu naktimis. Vienus kankina pernelyg didelis mieguistumas, kuris, kaip ir patiriant per mažai miego, sąlygoja darbingumo, energijos stoką dienos metu. Kitus vargina tai, kad tampa labai sunku užmigti, naktį dažnai prabundama, kankina pakitęs kvėpavimas, košmarai ir kiti normalų poilsio naktį režimą trikdantys veiksniai“, – pasakoja I. Norkienė.

Ji taip pat pastebi, kad dėl įvairių miego sutrikimų ieškodami pagalbos kreipiasi vis daugiau jaunų žmonių. Vejami greito gyvenimo tempo, iššūkių darbe, besitęsiant nerimui dėl pandemijos ir netoliese vykstančių karinių veiksmų žmonės patiria nemažą kiekį streso, nerimauja, o visa tai atsiliepia psichologei būsenai bei miego kokybei.

Deja, sutrikusio miego režimo daugybė žmonių vis dar nevertina rimtai – nesikonsultuoja su specialistais, apsilankant pas šeimos gydytoją nenurodo šio aspekto kaip simptomo. Anot vaistininkės, kokybiškas miegas nėra tik komforto klausimas, nes tai, kaip žmogus pailsi naktį, atsispindi ir jo dieninėje veikloje: moksluose, darbe, laisvalaikyje. Sutrikus miegui, kenčia ir psichologinės būklės pusiausvyra, auga streso lygis, padidėja įtampa, nervingumas.

Už miego sutrikimų gali slypėti ir ligos

Vaistininkė I. Norkienė pabrėžia, jog įvairius miego sutrikimus bent kartą gyvenime patiria bene visi žmonės, tačiau tuomet, kai tai ilgai nepraeina, neturi aiškios priežasties ir apskritai pablogina gyvenimo kokybę – vertingiausia pasitarti su specialistais.

„Miego sutrikimų yra ne vienas ir jie visi matuojami pagal skirtingus rimtumo lygius. Svarbu ir tai, kas iššaukia miegą trikdančius simptomus. Patiriamas stresas, per didelis kofeino ar energetinių gėrimų vartojimas, rūkymas ar alkoholio vartojimas, tam tikri medikamentai, ligos ar kiti aspektai“, – sako vaistininkė.

Ji priduria, kad esant lengviems miego sutrikimams ar norint pagerinti išsibalansavusį miego režimą, visuomet galima pasikalbėti su vaistininku, kuris, atsižvelgdamas į simptomus, pasiūlys tam tikrų papildų, arbatų ar, pastebėjus sutrikimo rimtumą, rekomenduos kreiptis į šeimos gydytoją.

I. Norkienė sako, jog kartais sunkiai naktį užmiegančiam žmogui užtenka valandą prieš miegą keletą dienų gerti raminamąjį poveikį turinčių žolelių arbatų, valerijono šaknų ekstrakto turinčių papildų, melatonino, melisos, magnio, raudonžiedės pasifloros turinčių preparatų ir miego režimas susitvarko. Tačiau jei miegas net ir vartojant papildus netampa kokybiškesnis, ramesnis – būtina kreiptis į šeimos gydytoją.

„Sutrikęs miegas gali slėpti gausybę kitų sveikatos sutrikimų: psichologines ligas, širdies bei kraujagyslių susirgimus, todėl pastebint, kad natūraliais preparatais ar papildais nepavyksta pakoreguoti miego sutrikimų, vertėtų nedelsti ir pasikalbėti su gydytoju. Jis paskirs specialius tyrimus, susijusius su kvėpavimu, širdies veikla, vitaminų ir mineralų balansu organizme ar netgi tirs paties miego struktūrą, gylį“, – patarimais dalijasi I. Norkienė.