Tarsi laikas sustojo: Turkijos vandenyse išniręs laivas iš praeities šokiravo archeologus

Apie 46 metrų gylyje Adrasano rajone (Antalija, Turkija) narai aptiko senovinį laivą, nuskendusį dar vėlyvuoju helenistiniu laikotarpiu – daugiau nei prieš du tūkstančius metų. Tačiau jo liekanų būklė tiesiog pribloškė tyrinėtojus: dubenys, indai, puodai ir padėklai – viskas išliko taip, kaip buvo sudėta dar sausumoje, prieš pat išplaukimą.

Krovinys liko nepaliestas dėl savitos apsaugos: drėgno molio, kuriuo buvo padengta keramika. Šis „senovinis sandariklis“ pasirodė esąs neįtikėtinai veiksmingas. Jis patikimai izoliavo indus nuo agresyvios jūros aplinkos, išsaugodamas netgi raštus ir spalvas.

„To, ką pamatėme po vandeniu, neįmanoma pervertinti. Keramika ne tik išliko – ji tarsi užkonservavo visą epochą“, – pareiškė Turkijos kultūros ir turizmo ministras Mehmetas Nuri Ersoy, kuris pats nardė į radinio vietą.

Istorinė logistika – kaip iš vadovėlio

Nustebino ne tik artefaktų būklė, bet ir jų laikymo būdas. Viskas buvo tvarkingai sudėta laivo krovinių skyriuje – tarsi prekybinis laivas ką tik išplaukė iš uosto. Tyrėjai pirmą kartą gavo galimybę ištirti senovės logistikos ir pakavimo strategijas, pagrįstas praktiškumu ir pusiausvyra.

„Dabar mes galime tirti ne tik pačius daiktus, bet ir tai, kaip senovės prekybininkai organizuodavo transportavimą. Tai labai retas atvejis“, – pabrėžia archeologai.

Jų nuomone, laivas plaukė iš vieno iš uostų, esančių tarp Pataros ir Mersin – dviejų didžiųjų senovės Viduržemio jūros regiono prekybos centrų. Laivas, tikėtina, vežė kasdienio naudojimo indus – tuos pačius daiktus, kuriais naudojosi paprasti žmonės.

Rytų Viduržemio jūros laivų kapinės

Tai ne pirmasis tokio pobūdžio atradimas regione. Vien tik šiame Turkijos pakrantės ruože mokslininkai užregistravo daugiau nei 400 laivų. Tai paverčia Rytų Viduržemio jūrą tikra povandenine antikos prekybos biblioteka. Ir, kaip rodo dabartinis radinys, šie „archyvai“ vis dar gali papasakoti istorijas, kurių nei ugnis, nei laikas nesunaikino.

Laivo liekanos Adrasane gavo neoficialų pavadinimą „Keraminė kriauklė“. Šis terminas pabrėžia ne tik krovinio pobūdį, bet ir būdą, kuriuo senovės prekės buvo „užsandarintos“ molyje.

Kultūra kaip ekspozicija

Turkijos kultūros ir turizmo ministerija jau paskelbė apie planus sukurti Viduržemio jūros povandeninės archeologijos muziejų Kemerio-Idjeroso regione. Naujajame muziejuje bus eksponuojami artefaktai iš Adrasano laivo, taip pat radiniai iš kitų povandeninių objektų. Projektas turėtų startuoti jau šią vasarą.

Be to, po mokslinių tyrimų užbaigimo dalis avarijos vietos bus atidaryta nardymo turizmui. Tai leis ne tik parodyti artefaktus, bet ir paversti pačią povandeninę vietą gyvu muziejumi, prieinamu kiekvienam.

„Tai svarbiausias atradimas ne tik Turkijai, bet ir visam pasaulio kultūros paveldui“, – apibendrino ministras Ersoy.

Molis – laiko saugotojas

Mokslininkai ypatingą dėmesį skiria žalio molio fenomenui. Būtent jis leido senoviniams dirbiniams išlikti tokiais, kokie jie yra. Iki šiol tokia technika jūrų archeologijoje nebuvo sutikta tokiu mastu.

Yra versija, kad molis buvo naudojamas sąmoningai, kaip būdas apsaugoti vertingus krovinius pervežant jūra. Tai reikštų, kad senovės prekybininkai ne tik mokėjo pakuoti, bet ir žinojo konservavimo pagrindus.

Jei hipotezė pasitvirtins, tai bus tikras proveržis supratime apie senovės saugojimo ir eksporto metodus.