Testas: pažvelkite į savo grojaraštį – ką muzika sako apie jūsų nervų sistemą streso metu?
Paimkite telefoną, atsidarykite mėgstamus kūrinius, kurių klausotės sunkiomis minutėmis, ir pradėkime.
1 klausimas. Ką įjungiate pirmiausia, kai įtampa pasiekia viršūnę?
A. Greitus kūrinius su galingais bosais: EDM, griežtą hiphopą.
B. Ramias melodijas: akustiką, lėtus instrumentinius kūrinius.
C. Įvairiai – viskas priklauso nuo nuotaikos ir situacijos.
2 klausimas. Kaip jūsų kūnas reaguoja į šią muziką?
A. Pasidaro lengviau, tarsi energija rastų išėjimą.
B. Atsiranda tylos ir sulėtėjimo pojūtis.
C. Kartais ramina, o kartais – priešingai.
3 klausimas. Greita ir garsi muzika streso akimirką jums yra...
A. Išsigelbėjimas.
B. Dirgiklis.
C. Neutralu, jei tai trunka neilgai.
Testo rezultatai
Jei surinkote daugiausia A atsakymų
Jūsų organizmas dažniausiai veikia „kovok arba bėk“ režimu. Patirdami stresą instinktyviai renkatės muziką, kuri sutampa su jūsų vidiniu ritmu – padažnėjusiu pulsu ir padidėjusiu sužadinimu. Tokie kūriniai padeda „sinchronizuotis“ su būsena ir išgyventi įtampą.
Svarbu prisiminti: jei šis režimas tampa nuolatinis, kūnui gali prireikti papildomo atsistatymo – tylos, miego, pauzių.
Jei vyrauja B atsakymai
Jūsų nervų sistema linkusi į „stingimo“ būseną. Jums artimesnė muzika, kuri sukuria išorinės ramybės ir saugios erdvės pojūtį. Garsūs ir greiti kūriniai gali varginti arba kelti susierzinimą – jie tarsi reikalauja aktyvumo, kuriam šiuo metu nesate pasiruošę. Ramios melodijos padeda susigrąžinti kontrolės ir saugumo jausmą.
Jei dažniausiai rinkotės C variantą
Jūs lanksčiai reaguojate į stresą ir mokate pritaikyti muziką konkrečiam momentui. Kartais jums reikia energijos antplūdžio, o kartais – tylos. Toks grojaraštis rodo gerą ryšį su savimi: jaučiate, ko trūksta būtent dabar, ir renkatės muziką kaip savireguliacijos priemonę.
Įžvalgos stebėtojams
Psichologai ir muzikos terapeutai pastebėjo: pakanka pažvelgti į žmogaus grojaraštį streso laikotarpiu, kad suprastum jo emocinę būseną. Muzika padeda ne tik atsiriboti, bet ir išgyventi jausmus – sumažinti įtampą, išreikšti emocijas, atkurti vidinę pusiausvyrą.
Pasak neurobiologo Kyle Cox, muzikiniai pasirinkimai streso būsenoje tiesiogiai susiję su tuo, kokiu režimu veikia organizmas: „kovok arba bėk“. Maža to, mėgstamas „antistresinis grojaraštis“ dažnai susiformuoja dar paauglystėje – laikotarpiu, kai nervų sistema įtvirtina pagrindinius reakcijos modelius.
Psichologė ir psichosocialinės reabilitacijos specialistė Kendra Cherry aiškina: būsenoje „kovok arba bėk“ organizmas automatiškai ruošiasi veiksmui – dažnėja pulsas, įsitempia raumenys, kyla adrenalino lygis. Tačiau ilgai užsibuvus šiame režime, tai gali neigiamai paveikti sveikatą.
Muzikos terapeutai vis dažniau naudoja grojaraščius kaip diagnostikos priemonę. Pasak K. Cox, muzikinių pasirinkimų analizė leidžia nustatyti trauminius modelius net 78% tikslumu. Ypač iškalbinga yra tai, ko žmogus klauso, kai jam sunku.
Tai patvirtina ir moksliniai duomenys. Tyrimai, paskelbti žurnale „Frontiers in Psychology“, rodo, kad muzikos terapija prisideda prie nuotaikos gerinimo, streso mažinimo, emocinio išsikrovimo ir vidinio atsistatymo.
Išvada
Kitą kartą, kai ranka tiesis link „išganingo“ kūrinio, trumpam sustokite ir paklauskite savęs: ar aš dabar bėgu, ar ieškau ramybės? Atsakymas jau yra jūsų grojaraštyje.
Šaltinis: mixnews.lv
Rašyti komentarą