Vabzdžių įgėlimai
Kaip teigia R. Bičiulaitienė, dažna vasaros problema, su kuria susiduria augintinių šeimininkai – vabzdžių įgėlimai, o vienas nemaloniausių ir skausmingiausių – bitės.
„Jei įgėlė bitė, pirmiausia, iš įkandimo vietos ištraukite geluonį ir stebėkite augintinį. Pamačius, kad prasidėjo smarkus tinimas, drebulys ar mieguistumas, kuo skubiau vežkite jį į veterinarijos kliniką, nes tai gali būti alerginė reakcija“, – pataria veterinarė.
Ji priduria, jog ypač atidūs šeimininkai turi būti tuomet, kai įgėlimas yra nosies ar burnos zonose, nes prasidėjęs tinimas gali užspausti kvėpavimo takus.
Specialistė pažymi, jog apsaugoti keturkojį nuo vabzdžių galima imantis prevencinių priemonių.
„Apsisaugoti nuo bičių, širšių, uodų ir kitų vabzdžių gali padėti purškalai, tie patys eteriniai aliejai bei ultragarsiniai pakabukai. Jie tinka ne tik augintiniams, bet gali būti naudojami ir žmonių apsaugai.
Pakabukai veikia skleisdami ultragarso impulsus, nepastebimus ir nekenksmingus mums, gyvūnams ir aplinkai, tačiau trikdančius vabzdžius – jie praranda koordinaciją ir gebėjimą surasti auką“, – teigia R. Bičiulaitienė.
Kalbant apie purškalus ir eterinius aliejus, daugelyje jų naudojami citrusiniai kvapai, kurie maloniai kvepia žmonėms, tačiau gali padėti apsaugoti nuo erkių, blusų ir kitų vabzdžių, nes yra jiems nemalonūs. Šios priemonės yra natūralios ir saugios tiek augintiniams, tiek jų šeimininkams.
Pavojus pėdutėms
Nemalonumų, anot veterinarijos gydytojos, vasarą gali sukelti ir įkaitęs grindinys ar smėlis bei vandenyje, paplūdimiuose randamos stiklo šukės.
„Tikriausiai kiekvienas žinome nemalonų jausmą, kai basa pėda paliečiame įkaitusį smėlį ar kitą pagrindą. Reiktų nepamiršti, kad tokį diskomfortą jaučia ir augintiniai.
Įkaitusi žemė gali pažeisti jų pėdutes, todėl ne tik žiemą, bet ir šiltuoju metų laiku rekomenduojama jas drėkinti balzamu, apsaugančiu odą nuo kaitros ir skilinėjimo“, – pataria ekspertė ir atkreipia dėmesį, jog jei dienos itin karštos, verta rinktis vėlesnį arba itin ankstyvą metą pasivaikščiojimams.
Ilgai būnant ant saulės, gyvūno pėdutės gali netgi įdegti, o po to būti labai skausmingos – tada šunys pradeda jas laižytis, atsiranda žaizdos, o specialūs balzamai gali padėti apsaugoti nuo karščio ir sausumo bei padėti palaikyti drėgmę.
„Apsisaugoti nuo neatsakingo kitų žmonių elgesio sudėtingiau, todėl šeimininkams reikia neprarasti budrumo. Pasivaikščiojimų bei poilsio gamtoje metu stebėkite aplinką, ar nesimėto stiklo duženos bei kitokie aštrūs, sužaloti galintys daiktai“, – sako R. Bičiulaitienė.
Perkaitimas
Nors vabzdžių įgėlimai ir pažeistos pėdutės vasaros metu kankina ne vieną augintinį, visgi, viena didžiausių vasaros keliamų grėsmių, anot veterinarės, yra perkaitimas.
„Jei pastebėjote, kad augintinis darosi vangus ar pradėjo keistai elgtis, reikia nedelsiant jį vėsinti ir gaivinti, o jei situacija negerėja – nieko nelaukiant kreiptis į specialistus.
Dažniausiai gyvūnai perkaista kiek ilgiau pabuvę tiesioginiuose saulės spinduliuose, dėl per didelio fizinio aktyvumo esant aukštai oro temperatūrai bei palikti nevėdinamose patalpose ar automobilyje, todėl jų vienų palikti negalima net trumpam“, – pažymi R. Bičiulaitienė.
Būnant gamtoje ekspertė pataria su savimi visuomet turėti skėtį, kuris padėtų sukurti pavėsį. Anot jos, apsisaugoti nuo perkaitimo praverčia ir specialiai gyvūnams sukurtos vėsinančios priemonės.
„Vasaros TOP prekė – vėsinantis kilimėlis, ant kurio patogu ir malonu gulėti karštomis dienomis. Jį galima naudoti patiesiant į guolį, pernešimo krepšį ar į automobilį – kilimėlis atvėsina gyvūną ir gali padėti apsaugoti nuo karščio smūgio.
Jei norite keturkojį palepinti, rinkitės specialius „laižymo kilimėlius“ – ant jų užpylus sriubytę, konservą ar tiesiog vandenį, pagardintą agurku, ir užšaldžius, vėliau galima duoti augintiniui mėgautis tarsi ledais“, – siūlo veterinarė.
Ji pažymi, jog vėsinanti liemenė puikiai tinka aktyvesniems gyvūnams – ji palaiko optimalią kūno temperatūrą, pavyzdžiui, sporto, dresūros metu, dalyvaujant įvairiose rungtyse, taip padėdama lengviau iškęsti karščius.
Galite rinktis ir vėsinantį rankšluostį, kurio naudojimas paprastas: jį sudrėkinus reikia dėti gyvūnui ant nugaros, galvos, kaktos.
Jei jūsų augintinis mėgaujasi vandens pramogomis, nepamirškite jam sudrėkinti galvą – tai apsaugos nuo galimo saulės ar šilumos smūgio, o maudynes paversti smagesnėmis gali plūduriuojantys vandens žaislai.
Nešvarus vanduo
R. Bičiulaitienė pastebi, jog prie vandens telkinių kyla pavojus ne tik perkaisti ar pažeisti pėdutes – augintinis gali apsinuodyti nešvariu vandeniu. Juo plinta tokios ligos kaip leptospirozė bei giardiazė, taip pat galima apsinuodyti melsvadumbliais, pasigauti odos infekciją ar užsikrėsti parazitais.
Jei pastebėjote neįprastą gyvūno elgesį, tokius simptomus kaip viduriavimas, vėmimas, koordinacijos praradimas, jei augintinis pasidarė vangus, specialistė ragina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją, nes laiku nesuteikta pagalba gali baigtis rimtais sveikatos sutrikimais.
„Nepamirškite su savimi visuomet turėti švaraus, geriamo vandens gertuvę. Patogiausia, jei ji turi užrakto sistemą, leidžiančią neišlaktą vandenį supilti atgal.
Taip pat galėsite būti ramūs, jog vanduo iš tokios gertuvės nelašės ir neišsilies“, – teigia veterinarė ir priduria, jog tai praktiškas sprendimas, padedantis sutaupyti.
Jei augintinis visgi gėrė nešvarų vandenį, tuomet ekspertė rekomenduoja grįžus namo duoti jam vulkaninės kilmės klinoptilolito bei kalcio kreidos papildą, galintį padėti išvalyti toksinus.
Nuodingi augalai
R. Bičiulaitienės teigimu, augintiniai, dėl įvairių priežasčių, mėgsta ėsti žolę. Vieni tai daro dėl patinkančio skonio, kiti – iš nuobodulio ar skaidulų trūkumo, tačiau specialistė pabrėžia, jog kai kurie augalai gali kelti grėsmę sveikatai.
Ekspertė perspėja, jog vaistinės šunvyšnės, gebenės lipikės, narcizai, tulpės, rusmenės, piliarožės, rabarbarai, europinis kukmedis, azalijos ar kaladis gali sukelti vėmimą, viduriavimą, padidėjusį seilėtekį, traukulius ar drebulį – tuomet reikia nedelsiant kreiptis į veterinarą, nes apsinuodijimas gali baigtis augintinio mirtimi.
„Jei įtariate galimą augintinio apsinuodijimą augalais, tačiau varginančių simptomų nėra, galite jam padėti namuose, naudodami organizmą valantį, detoksikuojantį pašaro papildą su kalciu ir magniu, kuris sustiprina žarnyno sieneles, apsaugo nuo kenksmingų medžiagų pasisavinimo bei stiprina imuninę sistemą, – pataria veterinarė.
– Vulkaninės kilmės klinoptilolito bei kalcio kreidos papildai yra dar viena naudinga priemonė, padedanti esant skrandžio veiklos sutrikimams bei jų prevencijai.“
„Ši medžiagų sąjunga gali padėti padidėjus skrandžio rūgštingumui. Papildai taip pat gali būti naudojami ir kaip puiki prevencinė priemonė prieš viduriavimą, pašalinti iš organizmo susikaupusias nuodingas medžiagas, jų dėka gali pagerėti vitaminų ir maistinių medžiagų įsisavinimas organizme“, – naudas vardija R. Bičiulaitienė.
Dar vienas patarimas, kuriuo dalinasi ekspertė, – su savimi turėti sveikų skanėstų. „Jei keturkojis nesijaus alkanas, sumažės tikimybė, jog jis suės kažką netinkamo.
Tačiau nepamirškite, kad skanėstai sudaro vos 3–5 proc. sveikos mitybos piramidės, todėl jais nepiktnaudžiaukite“, – sako R. Bičiulaitienė ir primena, kad augintinio sveikatos formulė susideda iš 80 proc. mitybos ir 20 proc. kasdienės priežiūros.
Veterinarė apibendrina, jog vasaros keliami pavojai neatrodys tokie grėsmingi, jei šeimininkai imsis reikiamų prevencinių priemonių. „Gyvūnams atnešamos vasaros problemos nedaug kuo skiriasi nuo žmonių patiriamų sunkumų.
Kaip nuo perkaitimo, dehidratacijos, vabzdžių įgėlimų ar apsinuodijimo saugote save, taip saugokite ir augintinius“, – tikina R. Bičiulaitienė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą