Transporto lenktynėse nugalėjo elektrinis triratis

Tik išgirdęs žurnalistų klausimus nugalėtojas suprato, kad finišavo pirmas.

„Aš pirmas? Kitais metais irgi būtinai dalyvausiu. Fantastiška infrastruktūra visam mieste, visur šaligatviai, nuvažiavimai geri, bet man kaip neįgaliajam nepatogūs šaligatviai. 

Aš važiuoju gatvėmis ir žinau, kad vairuotojai mato mane. 

Todėl pirmas ir buvau. Triračiu esu pasiekęs Lietuvos rekordą. Aš važinėju per visus Lietuvos kelius, išskyrus automagistralę. 

Dauguma galvoja, kam man to reikia, o man tai labai patinka“, - emocijomis dalijosi G. Markevičius.

Po kelių akimirkų finišavo elektriniu paspirtuku važiavęs studentas, atstumą įveikęs per 26 min. 05 sek. Trečiasis atvažiavo dviratininkas, atmynęs per 26 min. 18 sek. 

Kaip ir kiekvienais metais, paskutinis finišavo bėgikas. Jis trasą įveikė daugiau nei per 53 minutes.

„Man vieta nėra svarbi. Norėjau tik būti greitesnis už bėgiką. Aš antras atvažiavau, bet visi beveik vienu metu atvažiavom. 

Iš to galime daryti išvadą, kad labai didelio skirtumo nėra tarp dviračio ar paspirtuko, ar autobuso“, - komentavo antrasis paspirtuku finišavęs Naglis Leliuga.

Šiais metais 8 kilomentrų ilgio trasoje buvo lenktyniaujama aštuoniais būdais. 

Važiuota elektriniu triračiu, miesto autobusu, maršrutiniu taksi, elektromobiliu, paprastu automobiliu, dviračiu, elektriniu paspirtuku, o vienas dalyvis atkarpą nubėgo.

Klaipėdos keleivinio transporto atstovo Lino Poškaus teigimu, šių metų rezultatai nėra rekordiniai.

„Lyginant su pernai metais, išskyrus elektrinį triratį, visiems kelionė truko ilgiau. Tai reiškia, kad keičiasi eismo sąlygos. 

Daugėja automobilių ir dėl to visi yra priversti judėti traukinuku, slenkant vienas paskui kitą, tačiau tai yra santykinai nežymus pakitimas“, - sakė L. Poška.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (KKT) tokias lenktynes organizavo jau 16 kartą. 

Pasak organizatorių, nėra siekiama kokių nors rekordų. Svarbiausia išsiaiškinti, kuris keliavimo būdas leidžia rytinio piko metu greičiausiai nukakti iš pietinės miesto dalies iki Klaipėdos universiteto miestelio.

„Greičiausias būdas, ką ir rodo paskutiniųjų trijų-keturių metų rezultatai, yra ne automobilis. Egzistuoja gajus stereotipas, kad autobusai yra seni, lėti ir niekam tikę. 

Bet įlipkite ir pabandykime pakeisti įpročius. Į miestą pažiūrėkime ne pro automobilio langus, o pro autobuso arba važiuodami dviračiu, ar pėsčiomis“, - teigia VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ direktoriaus pavaduotojas Andriaus Samuilovas.